SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2024 m. kovo 7 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Nuo praėjusio mūsų posėdžio sausio mėn. infliacija dar sumažėjo. Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma mažesnė infliacija, ypač 2024 m., daugiausia dėl sumažėjusio energijos kainų poveikio. Dabar ekspertai numato, kad 2024 m. infliacija bus vidutiniškai 2,3 proc., 2025 m. – 2,0 proc., o 2026 m. – 1,9 proc. Sumažintos ir infliacijos, neįskaitant energijos ir maisto produktų, prognozės. Numatoma, kad šios infliacijos lygis 2024 m. bus vidutiniškai 2,6 proc., 2025 m. – 2,1 proc., o 2026 m. – 2,0 proc. Nors dauguma bazinės infliacijos rodiklių toliau mažėjo, vidaus kainų spaudimas tebėra didelis, iš dalies dėl tvirto darbo užmokesčio augimo. Finansavimo sąlygos yra griežtos, o dėl mūsų anksčiau padidintų palūkanų normų paklausa tebėra prislopinta – tai padeda mažinti infliaciją. ECB ekspertai augimo 2024 m. prognozę sumažino iki 0,6 proc. ir numato, kad artimiausiu laikotarpiu ekonominis aktyvumas ir toliau bus vangus. Jie prognozuoja, kad vėliau ekonomika atsigaus, o 2025 ir 2026 m. augs atitinkamai 1,5 ir 1,6 proc., iš pradžių skatinama vartojimo, o vėliau ir investicijų.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamiesi dabartiniu savo vertinimu, manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Savo būsimais sprendimais užtikrinsime, kad mūsų politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga.

Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės, ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Ekonomika tebėra silpna. Vartotojai skyrė mažiau pinigų išlaidoms ir sulėtėjo investicijos. Be to, įmonės mažiau eksportavo, o tai rodo sumažėjusią išorės paklausą ir iš dalies prarastą konkurencingumą. Nepaisant to, apklausų rezultatai šiais metais leidžia tikėtis nuoseklaus atsigavimo. Infliacijai mažėjant, o darbo užmokesčiui toliau kylant, realiosios pajamos atsigaus ir skatins augimą. Be to, anksčiau didintų palūkanų normų slopinamasis poveikis ims pamažu menkti, tad euro zonos eksporto paklausa turėtų atsigauti.

Nedarbo lygis yra žemiausias nuo euro įvedimo. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį užimtumas padidėjo 0,3 proc., ir vėl viršydamas ekonominio aktyvumo spartą. Dėl šios priežasties vienam darbuotojui tenkantis našumas toliau mažėjo. Tuo tarpu darbdaviams reikia mažiau naujų darbuotojų ir mažiau įmonių praneša apie gamybos suvaržymus dėl darbo jėgos trūkumo.

Vyriausybės turėtų ir toliau stabdyti su energija susijusias paramos priemones, kad dezinfliacijos procesas galėtų tęstis nuosekliai. Reikėtų pagerinti fiskalinę ir struktūrinę politiką, kad mūsų ekonomika taptų našesnė ir konkurencingesnė, būtų didinama potenciali gamybos apimtis ir nuosekliai mažinamas didelis skolos ir BVP santykis. Spartesnis programos „Next Generation EU“ įgyvendinimas ir ryžtingesnės pastangos šalinti nacionalines kliūtis, trukdančias sukurti gilesnes ir labiau integruotas bankų ir kapitalo rinkas, gali padėti paskatinti investicijas į žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir sumažinti kainų spaudimą vidutiniu laikotarpiu. Peržiūrėta ES ekonomikos valdymo sistema turėtų būti įgyvendinta nedelsiant.

Infliacija

Sausio mėn. infliacija sumažėjo iki 2,8 proc., o, pagal išankstinį Eurostato įvertį, vasario mėn. mažėjo toliau ir buvo 2,6 proc. Maisto produktų kainų kilimas dar smuktelėjo – iki atitinkamai 5,6 proc. sausio mėn. ir 4,0 proc. vasario mėn. Abu mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu ankstesniais metais, toliau mažėjo ir energijos kainos, bet lėčiau nei gruodžio mėn. Be to, mažiau augo prekių kainos – sausio mėn. jų kilimas sumažėjo iki 2,0 proc., o vasario mėn. – iki 1,6 proc. Paslaugų kainų kilimas, tris mėnesius iš eilės buvęs 4,0 proc. dydžio, vasario mėn. smuktelėjo iki 3,9 proc.

Sausio mėn. toliau mažėjo dauguma bazinės infliacijos rodiklių, nes toliau menko ankstesnių pasiūlos sukrėtimų poveikis, o griežta pinigų politika slopino paklausą. Tačiau vidaus kainų spaudimas tebėra didelis, iš dalies dėl stabiliai kylančio darbo užmokesčio ir mažėjančio darbo našumo. Vis dėl to yra požymių, kad darbo užmokesčio augimo tempas ima lėtėti. Be to, gaunamas pelnas padengia dalį didėjančių darbo sąnaudų, o tai švelnina infliacinį poveikį.

Numatoma, kad infliacijos mažėjimo tendencija tęsis ir ateinančius mėnesius. Tikėtina, kad vėliau, mažėjant darbo sąnaudoms ir menkstant ankstesnių energijos sukrėtimų, tiekimo kliūčių bei ekonomikos atsivėrimo po pandemijos poveikiui, infliacija nusileis iki mūsų siekiamo lygio. Ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai iš esmės nekinta, dauguma jų svyruoja ties 2 proc.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Augimas gali būti mažesnis, jei paaiškės, kad pinigų politikos poveikis yra stipresnis, nei tikėtasi. Euro zonos ekonomikos augimą slopintų ir silpnesnė pasaulio ekonomika arba dar lėtesnis pasaulinės prekybos augimas. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose yra pagrindiniai geopolitinės rizikos šaltiniai. Jie gali lemti tai, kad įmonės ir namų ūkiai taps mažiau užtikrinti dėl ateities ir bus sutrikdyta pasaulinė prekyba. Augimas gali būti spartesnis, jei infliacija sumažėtų greičiau, nei tikėtasi, ir, didėjant realiosioms pajamoms, išlaidos išaugtų labiau, nei tikėtasi, arba jei labiau, nei tikėtasi, augtų pasaulio ekonomika.

Didesnės infliacijos riziką kelia išaugusi geopolitinė įtampa, ypač Artimuosiuose Rytuose. Dėl jos artimiausiu laikotarpiu gali pakilti energijos kainos bei krovinių pervežimo išlaidos ir sutrikti pasaulinė prekyba. Infliacija gali būti didesnė, nei numatyta, ir jei darbo užmokestis kiltų daugiau, nei tikėtasi, arba jei pelno maržos pasirodytų esančios atsparesnės. Ir atvirkščiai, jei pinigų politika paklausą slopins labiau, nei tikėtasi, arba jei ekonominės sąlygos kitose pasaulio dalyse netikėtai pablogės, infliacija gali sumažėti.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Nuo mūsų posėdžio sausio mėn. rinkos palūkanų normos padidėjo. Dėl mūsų pinigų politikos bendresnės finansavimo sąlygos tebebuvo griežtos. Įmonių paskolų palūkanų normos beveik stabilizavosi, o hipotekos paskolų palūkanų normos gruodžio ir sausio mėn. sumažėjo. Vis dėlto paskolų palūkanų normos ir toliau buvo didelės – 5,2 proc. įmonių paskoloms ir 3,9 proc. hipotekos paskoloms.

Gruodžio mėn. bankų skolinimas įmonėms, didėjęs metiniu 0,5 proc. tempu, vėl tapo teigiamo dydžio. Tačiau sausio mėn. jis smuktelėjo iki 0,2 proc. dėl neigiamo srauto tą mėnesį. Skolinimo namų ūkiams augimas tebemažėjo – sausio mėn. jo vidutinis metinis augimas buvo 0,3 proc. Pinigų junginys P3 augo kukliu 0,1 proc. tempu.

Išvada

Valdančioji taryba šiandien nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamiesi dabartiniu savo vertinimu, manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Savo būsimais sprendimais užtikrinsime, kad mūsų politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės, ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mums suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.