ECB rengiasi iki 2024 m. atnaujinti eurų banknotų dizainą

2021 m. gruodžio 6 d.

• ECB ketina iki 2024 m. išrinkti naują eurų banknotų dizainą.
• ECB prašys visuomenės išsakyti savo nuomonę.
• Įvairių sričių specialistų grupė konsultuos Valdančiąją tarybą naujų banknotų temų klausimais.

[Banknotų temų atrankos patariamosios grupės narių sąrašas atnaujintas 2022 m. sausio 7 d. 16.00 val. į jį įtraukus Maltos atstovą ir 2022 m. kovo 8 d. 16.00 val. į jį įtraukus naują Estijos atstovą, pakeitusį Vladimirą Taigerį.]

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketina atnaujinti eurų banknotų dizainą ir tikisi, kad galutinis sprendimas bus priimtas 2024 m. Į šį procesą bus įtraukti ir Europos piliečiai.

Pirmiausia bus suburtos tikslinės grupės, kurioms bus pavesta išsiaiškinti euro zonos gyventojų nuomonę apie tai, kokios temos galėtų būti naudojamos būsimiems eurų banknotams. Banknotų temų atrankos patariamoji grupė, kurią sudarys po ekspertą iš kiekvienos euro zonos šalies, pateiks ECB valdančiajai tarybai trumpąjį naujų temų sąrašą. Remdamasis euro zonos nacionalinių centrinių bankų rekomendacijomis, ECB jau paskyrė šios patariamosios grupės narius. Ją sudaro įvairių sričių, pavyzdžiui, istorijos, gamtos ir socialinių mokslų, vaizduojamųjų menų ir technologijų, specialistai. Dabartinis eurų banknotų dizainas pagrįstas tema „amžiai ir stiliai“ – ant banknotų pavaizduoti langai, vartai ir tiltai.

„Eurų banknotus turėsime dar ilgai. Jie yra apčiuopiamas ir matomas mūsų vienybės Europoje, ypač krizių metu, simbolis. Be to, banknotų paklausa vis dar yra didelė“, – kalbėjo ECB Pirmininkė C. Lagarde. „Praėjus 20 metų, atėjo laikas atnaujinti mūsų banknotų dizainą, kad jie taptų patrauklesni įvairaus amžiaus ir išsilavinimo Europos gyventojams.“

Gavęs patariamosios grupės pasiūlymus, ECB kreipsis į visuomenę ir prašys išsakyti savo nuomonę apie banknotų dizaino temas, įtrauktas į trumpąjį sąrašą. Vėliau bus surengtas naujo banknotų dizaino konkursas, kuriam pasibaigus ECB vėl konsultuosis su visuomene. Galutinį sprendimą priims Valdančioji taryba.

Šis procesas pradedamas atsižvelgiant į ECB valdančiosios tarybos įsipareigojimą užtikrinti, kad banknotai būtų naujoviški, saugūs ir patrauklūs Europos gyventojams. Naujausio euro zonos vartotojų požiūrio į mokėjimus tyrimo rezultatai parodė, kad 2019 m. grynieji pinigai tebebuvo populiariausia mokėjimo priemonė fizinėse pardavimo vietose. Nepaisant to, kad pandemijos metu padaugėjo atsiskaitymų ne grynaisiais pinigais, grynųjų pinigų paklausa didėjo dėl esminio jų vaidmens – būti taupymo priemone. Įgyvendindama savo 2030 m. grynųjų pinigų strategiją, Eurosistema imasi konkrečių veiksmų, kad ir gerokai tolesnėje ateityje, taip pat ir po galimo elektroninio euro išleidimo, grynieji pinigai ir toliau būtų prieinami ir priimami kaip atsiskaitymo priemonė.

„Siekiame sukurti tokius eurų banknotus, su kuriais Europos gyventojai galėtų save tapatinti ir kuriais didžiuotųsi“, – sakė ECB vykdomosios valdybos narys Fabio Panetta. „Naujo eurų banknotų dizaino projektas bus įgyvendinamas lygiagrečiai su mūsų tyrimu dėl skaitmeninio euro. Abiem projektais siekiama vykdyti mums suteiktą įgaliojimą – suteikti Europos gyventojams saugius pinigus.“

Pasibaigus dizaino kūrimo procesui, Valdančioji taryba duos leidimą pradėti naujų banknotų gamybą ir priims sprendimą dėl galimos jų išleidimo į apyvartą datos.

Banknotų temų atrankos patariamosios grupės nariai:

Alice Twemlow (Nyderlandai), grafinio dizaino ir vaizdinės kultūros istorijos, teorijos ir sociologijos profesorė, Amsterdamo universitetas

Costas Varotsos (Graikija), menininkas ir profesorius, Architektūros fakultetas, Tesalonikės Aristotelio universitetas

Demetrios Michaelides (Kipras), klasikinės archeologijos profesorius emeritas, Kipro universitetas

Elvira Maria Correia Fortunato (Portugalija), rektoriaus pavaduotoja, Lisabonos NOVA universitetas

Emanuel Buttigieg (Malta), istorijos vyr. lektorius, Menų fakultetas, Maltos universitetas

Fabio Beltram (Italija), medžiagų fizikos profesorius, Pizos aukštojo mokslo institucija „Scuola Normale Superiore“

Fintan O’Toole (Airija), airių kalbos ir literatūros profesorius, Princetono universitetas, „The Irish Times“ straipsnių autorius

Ieva Zībārte (Latvija), parodų padalinio vadovė, meno centras „Zuzeum“

Jana Arbeiter (Slovėnija), docentė ir mokslo darbuotoja, Socialinių mokslų fakultetas, Liublijanos universitetas

Lisa Borgenheimer (Vokietija), informacijos dizaino profesorė, „HfG Offenbach am Main“

Maaria Wirkkala (Suomija), menininkė

Marija Marcelionytė-Paliukė (Lietuva), profesorė, Vilniaus dailės akademija

Nuria Oliver (Ispanija), direktorė ir bendrasteigėja, „ELLIS Alicante Unit“, vyriausioji duomenų mokslininkė, „DataPop Alliance“

Patrick Sanavia (Liuksemburgas), direktorius, Liuksemburgo nacionalinio paveldo biuras

Peter Aufreiter (Austrija), generalinis direktorius ir mokslo vykdomasis direktorius, Vienos mokslo ir technikos muziejus

Silvia Miháliková (Slovakija), profesorė ir mokslo darbuotoja, Slovakijos mokslų akademija, Sociologijos institutas, Trnavos universitetas

Stéphane Distinguin (Prancūzija), steigėjas ir generalinis direktorius, „Fabernovel“

Stephan Vanfleteren (Belgija), fotografas

Toomas Kiho (Estija), vyriausiasis redaktorius, žurnalas „Akadeemia“

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Georginai Garriga Sánchez, tel. +49 69 1344 95368.