SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2023 m. gruodžio 14 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Valdančioji taryba šiandien nusprendė visų trijų ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Nors pastaraisiais mėnesiais infliacija sumažėjo, tikėtina, kad artimiausiu laikotarpiu ji trumpam vėl padidės. Pagal naujausias Eurosistemos ekspertų prognozes euro zonai numatoma, kad kitais metais infliacija nuosekliai mažės, o 2025 m. priartės prie mūsų siekiamo 2 proc. lygio. Apskritai, ekspertai numato, kad 2023 m. bendroji infliacija bus vidutiniškai 5,4 proc., 2024 m. – 2,7 proc., 2025 m – 2,1 proc., o 2026 m. – 1,9 proc. Palyginti su rugsėjo mėn. ekspertų prognozėmis, 2023 m. ir ypač 2024 m. prognozės yra sumažintos.

Toliau mažėjo grynoji infliacija. Tačiau vidaus kainų spaudimas tebėra padidėjęs, ypač dėl sparčiai kylančių vienetinių darbo sąnaudų. Eurosistemos ekspertai numato, kad 2023 m. infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, bus vidutiniškai 5,0 proc., 2024 m. – 2,7 proc., 2025 m – 2,3 proc., o 2026 m. – 2,1 proc.

Tebejuntamas stiprus ankstesnių palūkanų normų didinimų poveikis ekonomikai. Griežtesnės finansavimo sąlygos slopina paklausą, o tai padeda dar labiau sumažinti infliaciją. Pagal Eurosistemos ekspertų vertinimą, ekonomikos augimas artimiausiu laikotarpiu vis dar bus vangus. Vėliau ekonomika turėtų atsigauti, nes didėja realiosios pajamos – mažėjanti infliacija ir kylantis darbo užmokestis yra naudingi žmonėms – ir gerėja užsienio paklausa. Atitinkamai, Eurosistemos ekspertai numato, kad augimas padidės nuo vidutiniškai 0,6 proc. 2023 m. iki 0,8 proc. 2024 m. ir iki 1,5 proc. tiek 2025 m., tiek 2026 m.

Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamiesi dabartiniu savo vertinimu, manome, kad ECB pagrindinės palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės pasiekti šį tikslą. Savo būsimais sprendimais užtikrinsime, kad mūsų politikos palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga.

Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis. Mūsų sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip vertinsime infliacijos perspektyvą, atsižvelgdami į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.

ECB pagrindinės palūkanų normos yra mūsų pagrindinė pinigų politikos formavimo priemonė. Šiandien taip pat nusprendėme sparčiau normalizuoti Eurosistemos balansą. Valdančioji taryba ketina 2024 m. pirmąjį pusmetį toliau reinvestuoti visas pagrindines sumas, gautas iš pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui. Per antrąjį pusmetį ketinama mažinti SPPP portfelį po vidutiniškai 7,5 mlrd. eurų per mėnesį. Valdančioji taryba ketina nutraukti reinvestavimą pagal SPPP 2024 m. pabaigoje.

Šiandien priimti sprendimai išsamiau paaiškinti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Trečiąjį ketvirtį euro zonos ekonomika truputį susitraukė, daugiausia dėl mažėjančių atsargų. Tikėtina, kad griežtesnės finansavimo sąlygos ir silpnesnė užsienio paklausa artimiausiu laikotarpiu toliau slopins ekonominį aktyvumą. Ypač prastos yra statybos ir apdirbamosios gamybos sektorių perspektyvos, nes šiuos sektorius labiausiai paveikė padidėjusios palūkanų normos. Artimiausiais mėnesiais turėtų sumažėti ir paslaugų sektoriaus aktyvumas. Tai susiję su tuo, kad sulėtėjusi pramonės veikla daro įtaką ir kitiems sektoriams, taip pat su tuo, kad silpnėja ekonomikos atsivėrimo poveikis ir vis plačiau juntama griežtesnių finansavimo sąlygų įtaka.

Darbo rinka vis dar palaiko ekonomikos aktyvumą. Spalio mėn. nedarbo lygis buvo 6.5 proc., o užimtumas trečiąjį ketvirtį padidėjo 0,2 proc. Tačiau dėl silpnesnės ekonomikos mažėja darbuotojų paklausa – pastaraisiais mėnesiais fiksuota mažiau įmonių skelbimų dėl laisvų darbo vietų. Be to, nors daugiau žmonių turi darbą, trečiąjį ketvirtį bendras dirbtų valandų skaičius smuktelėjo 0,1 proc.

Slūgstant energijos krizei, vyriausybės turėtų tęsti atitinkamų paramos priemonių nutraukimą. Tai būtina siekiant, kad vidutiniu laikotarpiu nedidėtų infliacinis spaudimas, antraip gali prireikti dar griežtesnės pinigų politikos. Fiskalinė politika turėtų būti nukreipta į mūsų ekonomikos produktyvumo didinimą ir nuoseklų didelės valdžios sektoriaus skolos mažinimą. Euro zonos tiekimo pajėgumams didinti skirtos investicijos ir struktūrinės reformos, kurias įgyvendinti padėtų visapusiškas programos „Next Generation EU“ įvykdymas, gali prisidėti mažinant kainų spaudimą vidutiniu laikotarpiu ir kartu remti žaliąją bei skaitmeninę pertvarką. Todėl svarbu nedelsiant susitarti dėl ES ekonomikos valdymo sistemos reformos. Be to, būtina paspartinti kapitalo rinkų sąjungos kūrimo bei bankų sąjungos užbaigimo procesą.

Infliacija

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, pastaruosius du mėnesius infliacija mažėjo ir lapkričio mėn. metinis jos lygis buvo 2,4 proc. Šis sumažėjimas buvo plataus masto. Dar mažiau kilo energijos kainos. Sulėtėjo ir maisto produktų kainų kilimas, nors apskritai jis tebėra gana didelis. Tikėtina, kad šį mėnesį infliacija padidės dėl energijos kainas didinančio bazės efekto. Numatome, kad 2024 m. infliacija mažės lėčiau dėl tolesnių didinančių bazės efektų ir dėl nuosekliai nutraukiamų anksčiau įgyvendintų fiskalinių priemonių, kuriomis siekta sušvelninti energetinio sukrėtimo padarinius.

Per praėjusius du mėnesius infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, sumažėjo beveik visu procentiniu punktu ir lapkričio mėn. buvo 3,6 proc. Tai susiję su gerėjančiomis pasiūlos sąlygomis, silpnėjančiu ankstesnio energetinio sukrėtimo poveikiu ir griežtesnės pinigų politikos poveikiu paklausai bei įmonių galiai nustatyti kainas. Prekių ir paslaugų kainų kilimo lygis sumažėjo iki atitinkamai 2,9 proc. ir 4,0 proc.

Spalio mėn. visi grynosios infliacijos rodikliai smuktelėjo, tačiau vidaus kainų spaudimas tebebuvo didelis, daugiausia dėl sparčiai kylančio darbo užmokesčio ir mažėjančio darbo našumo. Ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodikliai daugiausia svyruoja ties 2 proc., o kai kurie aukštą lygį siekę rinkos duomenimis pagrįsti infliacijos kompensavimo rodikliai sumažėjo.

Rizikos vertinimas

Ekonomikos augimo perspektyva vis dar siejama su lėtesnio augimo rizika. Augimas gali būti mažesnis, jei paaiškės, kad pinigų politikos poveikis yra stipresnis, nei tikėtasi. Euro zonos ekonomikos augimą slopintų ir silpnesnė pasaulio ekonomika arba toliau lėtėjantis pasaulinės prekybos augimo tempas. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir tragiškas konfliktas Artimuosiuose Rytuose yra pagrindiniai geopolitinės rizikos šaltiniai. Jie gali lemti tai, kad įmonės ir namų ūkiai taps mažiau užtikrinti dėl ateities. Augimas gali būti spartesnis, jei, didėjant realiosioms pajamoms, išlaidos išaugtų labiau, nei tikėtasi, arba jei labiau nei tikėtasi augtų pasaulio ekonomika.

Didesnės infliacijos riziką kelia išaugusi geopolitinė įtampa (dėl jos artimiausiu laikotarpiu gali pakilti energijos kainos) ir ekstremalios oro sąlygos, galinčios padidinti maisto produktų kainas. Infliacija gali būti didesnė, nei tikėtasi, ir jei infliacijos lūkesčiai viršytų mūsų tikslinį lygį arba jei darbo užmokestis ar pelno maržos padidėtų daugiau, nei tikėtasi. Ir atvirkščiai, jei pinigų politika paklausą slopins labiau, nei tikėtasi, arba jei ekonominės sąlygos kitose pasaulio dalyse netikėtai pablogės iš dalies dėl pastaruoju metu padidėjusios geopolitinės rizikos, infliacija gali sumažėti.

Finansų ir pinigų aplinkos raida

Nuo mūsų praėjusio posėdžio rinkos palūkanų normos gerokai smuktelėjo ir yra mažesnės, nei numatyta ekspertų parengtose prognozėse. Mūsų ribojamoji pinigų politika tebedaro stiprų poveikį bendresnėms finansavimo sąlygoms. Spalio mėn. paskolų palūkanų normos toliau didėjo – įmonių ir hipotekų paskolų palūkanų normos dabar yra atitinkamai 5,3 proc. ir 3,9 proc.

Aukštesnės kredito palūkanų normos, sumažėjusi paskolų paklausa ir pasiūla lėmė tai, kad dar sulėtėjo kredito raida. Spalio mėn. metinis paskolų įmonėms augimo tempas sulėtėjo 0,3 proc. Vangus išliko ir skolinimas namų ūkiams – metinis tokių paskolų augimo tempas buvo 0,6 proc. Mažėjant skolinimui ir traukiantis Eurosistemos balansui, platusis pinigų junginys (P3) toliau mažėjo – spalio mėn. metinis jo augimo tempas buvo 1,0 proc.

Vadovaudamasi ECB pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba nuodugniai įvertino pinigų politikos ir finansinio stabilumo sąsajas. Euro zonos bankai įrodė esą patvarūs. Jų kapitalo pakankamumo koeficientai yra dideli ir per pastaruosius metus jų pelningumas gerokai padidėjo. Tačiau dėl finansavimo sąlygų griežtinimo, vangaus augimo ir geopolitinės įtampos finansinio stabilumo perspektyva tebėra trapi. Padėtis galėtų pablogėti, jei bankų finansavimosi sąnaudos padidėtų daugiau, nei tikėtasi, ir jei daugiau paskolos gavėjų susidurtų su sunkumais grąžinant paskolas. Kita vertus, bendras tokio scenarijaus poveikis ekonomikai turėtų būti nedidelis, jei finansų rinkos reaguos tvarkingai. Makroprudencinė politika tebėra pirmoji gynybos nuo finansinio pažeidžiamumo didėjimo linija, o taikomos priemonės padeda išsaugoti finansų sistemos atsparumą.

Išvada

Valdančioji taryba šiandien nusprendė visų trijų ECB pagrindinių palūkanų normų nekeisti. Esame pasiryžę užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į mūsų tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Vadovaudamiesi dabartiniu savo vertinimu, manome, kad palūkanų normos yra tokio lygio, kuris, jei bus išlaikytas pakankamai ilgai, labai padės laiku sugrąžinti infliaciją į mūsų siekiamą lygį. Kad tai įvyktų, savo būsimais sprendimais užtikrinsime, kad ECB pagrindinės palūkanų normos būtų pakankamai ribojančio lygio tol, kol tai bus reikalinga. Spręsdami dėl tinkamo ribojimo lygio bei trukmės ir toliau vadovausimės gaunamais duomenimis.

Valdančioji taryba ketina per 2024 m. antrąjį pusmetį sumažinti SPPP portfelį, o 2024 m. pabaigoje nutraukti su SPPP susijusį reinvestavimą.

Bet kokiu atveju, esame pasirengę koreguoti visas pagal mums suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.