SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2021 m. gruodžio 16 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Gaudama didelę politikos priemonėmis teikiamą paramą, euro zonos ekonomika toliau atsigauna, gerėja padėtis darbo rinkoje. Augimas tampa nuosaikesnis, tačiau tikimės, kad kitais metais aktyvumas vėl sparčiai didės. Dėl naujausios pandemijos bangos ir omikron atmainos kai kuriose šalyse vėl buvo sugriežtinti apribojimai. Gerokai padidėjo energijos kainos, o kai kuriose pramonės šakose trūksta medžiagų, įrangos ir darbo jėgos. Šie veiksniai slopina ekonominį aktyvumą ir daro neigiamą poveikį artimiausio laikotarpio perspektyvoms. Nors visuomenės sveikatos krizė dar tęsiasi, daug žmonių jau yra pasiskiepiję ir paspartintas skiepijimas sustiprinančiąja doze. Apskritai, visuomenei dabar geriau sekasi susitvarkyti su pandemijos bangomis ir su jomis susijusiais suvaržymais. Dėl to sumažėjo pandemijos poveikis ekonomikai. Šoktelėjus energijos kainoms ir kai kuriuose sektoriuose paklausai viršijant ribotą pasiūlą, labai padidėjo infliacija. Numatoma, kad infliacija artimiausiu metu tebebus padidėjusi, tačiau kitais metais mažės. Infliacijos prognozė buvo padidinta, tačiau ir toliau numatoma, kad prognozuojamu laikotarpiu infliacija stabilizuosis ir bus mažesnė negu siekiamo dviejų procentų lygio.

Mūsų vertinimu, dėl pažangos ekonomikos atsigavimo srityje ir siekiant mūsų vidutinio laikotarpio infliacijos tikslo, per ateinančius ketvirčius galima palaipsniui lėtinti mūsų vykdomo turto pirkimo tempą. Tačiau tam, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu dviejų procentų lygiu, vis dar reikalinga skatinamoji pinigų politika. Esant dabartiniam neapibrėžtumui, vykdydami pinigų politiką, turime būti pajėgūs reaguoti lanksčiai ir turime turėti pasirinkimo galimybių. Viską apsvarsčiusi, Valdančioji taryba priėmė šiuos sprendimus:

Pirma, 2022 m. pirmąjį ketvirtį grynuosius turto pirkimus pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) numatome vykdyti gerokai lėčiau negu per praėjusį ketvirtį. Grynuosius turto pirkimus pagal SPPP nutrauksime 2022 m. kovo pabaigoje.

Antra, Valdančioji taryba nusprendė pratęsti su SPPP susijusio reinvestavimo laikotarpį. Pagrindines sumas, gautas iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų terminui, ji ketina reinvestuoti bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju nuoseklus SPPP portfelio mažinimas pasibaigus reinvestavimo terminui ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Trečia, pandemija parodė, kad, susidarius įtemptai padėčiai, turto pirkimo programos sąlygų ir vykdymo lankstumas padėjo pašalinti mūsų pinigų politikos perdavimui kylančias kliūtis, o mūsų pastangos siekiant tikslo tapo veiksmingesnės. Esant įtemptai padėčiai, tiek, kiek numatyta pagal mūsų įgaliojimus, pinigų politika ir toliau bus vykdoma lanksčiai, kai tik pinigų politikos perdavimui kylančios kliūtys trukdys pasiekti kainų stabilumo tikslą. Ypač jei dėl pandemijos vėl padidėtų rinkos susiskaidymas, su SPPP susijusį reinvestavimą galima bet kuriuo metu lanksčiai koreguoti laiko atžvilgiu tarp skirtingų turto klasių ir jurisdikcijų. Tai galėtų apimti Graikijos Respublikos išleistų obligacijų pirkimą viršijant išperkamų obligacijų sumas, kad toje jurisdikcijoje nesustotų pirkimai, nes tai sutrikdytų pinigų politikos poveikio perdavimą Graikijos ekonomikai, pastarajai vis dar atsigaunant nuo pandemijos padarinių. Tačiau, jei prireiktų atsverti neigiamą su pandemija susijusį poveikį, grynuosius turto pirkimus pagal SPPP būtų galima atnaujinti.

Ketvirta, atsižvelgdama į tai, kad palaipsniui mažinami turto pirkimai ir norėdama užtikrinti, kad pinigų politikos pozicija ir toliau atitiktų mūsų tikslą vidutiniu laikotarpiu stabilizuoti infliaciją ties siekiamu lygiu, nusprendėme, kad antrąjį ketvirtį grynieji turto pirkimai pagal TPP bus vykdomi už 40 mlrd. eurų per mėnesį sumą, o trečiąjį ketvirtį – už 30 mlrd. eurų per mėnesį sumą. Nuo 2022 m. spalio mėn. grynuosius turto pirkimus pagal TPP vykdysime už 20 mlrd. eurų per mėnesį sumą tol, kol to reikės siekiant stiprinti skatinamąjį mūsų pinigų politikos palūkanų normų poveikį. Šiuos turto pirkimus ketiname nutraukti netrukus prieš tai, kai pradėsime didinti ECB pagrindines palūkanų normas.

Be to, patvirtinome ECB pagrindinių palūkanų normų lygį ir mūsų ateities gaires dėl būsimos politikos palūkanų normos raidos. Tai labai svarbu siekiant palaikyti tinkamą skatinamosios pinigų politikos lygį, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija būtų stabilizuota ties mūsų siekiamu dviejų procentų lygiu.

Toliau stebėsime bankų finansavimosi sąlygas ir užtikrinsime, kad suėjus trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO III) terminui nebūtų trikdomas sklandus mūsų pinigų politikos perdavimas. Be to, mes reguliariai vertinsime, kaip prie mūsų pinigų politikos pozicijos prisideda tikslinės skolinimo operacijos. Kaip jau buvo skelbta, numatome, kad specialios TITRO III sąlygos nustos būti taikomos kitų metų birželio mėn. Be to, įvertinsime, ar tinkamai suderinta dvipakopė atlyginimo už laikomas atsargas sistema, kad, esant dideliam likvidumo pertekliui, neigiamų palūkanų normų politika neribotų bankų tarpininkavimo veiklos.

Valdančioji taryba yra pasirengusi atitinkamai ir bet kuria linkme koreguoti visas savo priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu dviejų procentų lygiu.

Dabar išsamiau paaiškinsiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada pakalbėsiu apie tai, kaip vertiname finansinę ir pinigų aplinkos padėtį.

Ekonominė veikla

Numatome, kad, skatinamas didelės vidaus paklausos, ekonomikos atsigavimas tęsis. Padėtis darbo rinkoje gerėja – daugiau žmonių turi darbą ir mažiau žmonių naudojasi darbo vietų išsaugojimo schemomis. Tai sustiprina perspektyvą, kad didės namų ūkių pajamos ir vartojimas. Pandemijos metu sukauptos santaupos taip pat skatins vartojimą. Augimą turėtų skatinti dabartinės fiskalinės ir pinigų politikos priemonės kartu su tebesitęsiančiu pasaulio ekonomikos atsigavimu.

Šių metų paskutinįjį ketvirtį ekonominė veikla lėtėjo, todėl tikėtina, kad šis lėtesnis augimas bus stebimas ir kitų metų pradžioje. Šiuo metu numatome, kad iki pandemijos buvusį lygį gamybos apimtis viršys 2022 m. pirmąjį ketvirtį.

Siekdamos suvaldyti pastarąją pandemijos bangą, kai kurios euro zonos šalys vėl įvedė griežtesnes viruso plitimo ribojimo priemones. Dėl to ekonomikos atsigavimas gali vėluoti, ypač kelionių, turizmo, svetingumo paslaugų ir pramogų srityse. Pandemija nepalankiai veikia vartotojų ir verslo pasitikėjimą, o naujų viruso atmainų plitimas didina neapibrėžtumą. Be to, nepalankų poveikį vartojimui daro didėjančios išlaidos energijai.

Įrangos, medžiagų ir darbo jėgos trūkumas kai kuriuose sektoriuose stabdo pramonės gaminių gamybą, lėtina statybas bei kai kurių paslaugų sektoriaus segmentų atsigavimą. Šie sutrikimai dar kurį laiką neišnyks, tačiau per 2022 m. turėtų sumažėti.

Kalbant apie ateities perspektyvas, pasakytina, kad tikimės, jog 2022 m. augimas vėl pradės sparčiai didėti. Mūsų naujose Eurosistemos ekspertų prognozėse numatoma, kad 2021 m. realiojo BVP metinis augimo tempas bus 5,1 proc., 2022 m. – 4,2 proc., 2023 m. – 2,9 proc., o 2024 m. – 1,6 proc. Palyginti su mūsų rugsėjo mėn. ekspertų prognozėmis, prognozė 2022 m. sumažinta, o 2023 m. – padidinta.

Tikslinės, augimui palankios fiskalinės priemonės turėtų ir toliau papildyti pinigų politikos priemones. Tai taip pat padės ekonomikai prisitaikyti prie vykstančių struktūrinių pokyčių. Veiksmingai įgyvendinant programą „Next Generation EU“ ir 55 proc. tikslo priemonių rinkinį „Fit for 55“, euro zonos šalių ekonomikos atsigavimas bus tvirtesnis, ekologiškesnis ir tolygesnis.

Infliacija

Infliacija toliau didėjo ir lapkričio mėn. buvo 4,9 proc. Didžiąją 2022 m. dalį ji vis dar bus didesnė nei dviejų procentų lygio. Manoma, kad infliacija artimiausiu metu vis dar bus didelė, tačiau tikimės, kad kitais metais ji mažės.

Infliacijos didėjimas pirmiausia atspindi smarkų kuro, dujų ir elektros kainų šuolį. Lapkričio mėn. energijos kainų kilimas sudarė daugiau nei pusę bendrosios infliacijos. Be to, kai kuriuose sektoriuose paklausa toliau viršija suvaržytą pasiūlą. Tai ypač daro poveikį ilgalaikio vartojimo prekių ir paslaugų, kurias vėl neseniai pradėta teikti vartotojams, kainoms. Infliaciją vis dar didina, bet tik iki metų galo, ir bazės efektai, susiję su tuo, kad Vokietijoje nebetaikomas sumažintas PVM tarifas.

Dar nėra aišku, kiek užtruks, kol visa tai taps nebeaktualu. Tačiau tikimės, kad 2022 m. stabilizuosis energijos kainos, normalizuosis vartojimo modeliai ir sumažės kainų spaudimas, kylantis dėl pasaulinių tiekimo sutrikimų.

Laikui bėgant spartesnį darbo užmokesčio augimą turėtų paskatinti tai, kad ekonomika pamažu vėl pradeda veikti visu pajėgumu ir toliau gerėja padėtis darbo rinkoje. Rinkos bei apklausų duomenimis pagrįsti ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai iš esmės nepasikeitė nuo mūsų spalio mėn. vykusio posėdžio pinigų politikos klausimais. Tačiau per pastaruosius mėnesius jie labiau priartėjo prie dviejų procentų. Šie veiksniai skatins grynosios infliacijos didėjimą, o tai padės bendrajai infliacijai vidutiniu laikotarpiu tapti mūsų siekiamo lygio.

Mūsų naujose ekspertų prognozėse numatoma, kad 2021 m. metinė infliacija bus 2,6 proc., 2022 m. – 3,2 proc., 2023 m. – 1,8 proc. ir 2024 m. – 1,8 proc., t. y. gerokai didesnė, nei numatyta rugsėjo mėn. prognozėse. Numatoma, kad infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, 2021 m. vidutiniškai bus 1,4 proc., 2022 m. – 1,9 proc., 2023 m. – 1,7 proc., o 2024 m. – 1,8 proc., t. y. taip pat didesnė, nei numatyta rugsėjo mėn. prognozėse.

Rizikos vertinimas

Manome, kad su ekonomikos perspektyva siejama rizika iš esmės yra subalansuota. Ekonominės veiklos rodikliai galėtų viršyti mūsų lūkesčius, jei vartotojai imtų labiau pasitikėti ir taupytų mažiau, negu buvo numatoma. Tačiau pandemijos padėties pablogėjimas pastaruoju metu, įskaitant naujų viruso atmainų plitimą, ekonomikos augimą gali slopinti ir ilgiau. Būsima energijos kainų raida ir tai, kaip sparčiai pavyks pašalinti tiekimo sutrikimus, yra rizikos ekonomikos atsigavimui ir infliacijos perspektyvai šaltinis. Jei dėl kainų spaudimo labiau, nei tikėtasi, padidės darbo užmokestis arba jei ekonomika greičiau vėl ims veikti visu pajėgumu, infliacija gali būti didesnė.

Finansinė ir pinigų aplinkos padėtis

Nuo spalio mėn. vykusio Valdančiosios tarybos posėdžio rinkos palūkanų normos iš esmės nepasikeitė. Bankų paskolų įmonėms ir namų ūkiams palūkanų normos vis dar yra istoriškai mažos. Apskritai, finansavimo sąlygos ekonomikai ir toliau yra palankios. Viena priežasčių, kodėl įmonės skolinasi, yra jų poreikis gauti finansavimą artimiausiu laikotarpiu, atsiradęs dėl tiekimo sutrikimų, didinančių su atsargomis ir apyvartiniu kapitalu susijusias įmonių sąnaudas. Kita vertus, įmonių skolinimasis vis dar nuosaikus, nes jos turi nepaskirstyto pelno, nemažas atsargas grynaisiais ir dideles skolas. Skolinimas namų ūkiams, skatinamas paskolų būstui įsigyti paklausos, tebėra didelis.

Esant didesniems kapitalo pakankamumo rodikliams ir sumažėjus neveiksnių paskolų lygiui, euro zonos bankai dar pagerino savo balansus. Jų pelningumas dabar yra ikipandeminio lygio. Apskritai bankų finansavimosi sąlygos tebėra palankios.

Vadovaudamasi naująja pinigų politikos strategija, Valdančioji taryba du kartus per metus išsamiai išanalizuoja pinigų politikos ir finansinio stabilumo tarpusavio ryšį. Skatinamoji pinigų politika palaiko augimą, kuris padeda stiprinti įmonių ir finansų įstaigų balansus, ir mažina rinkos susiskaidymo riziką. Kita vertus, reikia atidžiai stebėti skatinamosios pinigų politikos poveikį nekilnojamojo turto ir finansų rinkoms, nes keliose srityse padidėjo pažeidžiamumas vidutiniu laikotarpiu. Vis dėlto makroprudencinė politika tebėra pirmoji finansinio stabilumo išsaugojimo ir pažeidžiamumo vidutiniu laikotarpiu mažinimo priemonė.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad euro zonos ekonomika toliau atsigauna, nors artimiausiu metu tai vyks lėčiau. Infliaciją didina labai pakilusios energijos kainos ir tai, kad kai kuriuose sektoriuose paklausa viršija suvaržytą pasiūlą. Didžiąją 2022 m. dalį infliacija bus didesnė nei mūsų siekiamo lygio, tačiau kitais metais ji turėtų sumažėti. Kartu dėl pažangos ekonomikos atsigavimo srityje ir siekiant mūsų vidutinio laikotarpio infliacijos tikslo, kovo mėn. galime baigti vykdyti grynuosius pirkimus pagal SPPP. Tačiau tam, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija įsitvirtintų ties mūsų siekiamu dviejų procentų lygiu, vis dar būtina skatinamoji pinigų politika, įskaitant grynuosius pirkimus pagal TPP bei mūsų ateities gaires dėl palūkanų normų.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.