Eurosistemos konsoliduotos savaitinės finansinės ataskaitos naudotojo vadovas
Savaitinėje finansinėje ataskaitoje pateikiama informacija apie Eurosistemos pinigų politikos operacijas, užsienio valiutų operacijas ir investicinę veiklą.
Ataskaitos teisinis pagrindas
ECBS statuto 15 straipsnyje nustatyta, kad Eurosistemos konsoliduota finansinė ataskaita turi būti skelbiama kiekvieną savaitę. Savaitinėje finansinėje ataskaitoje rodomas Eurosistemos turtas ir įsipareigojimai trečiųjų šalių atžvilgiu taip, kaip tai pateikta euro zonos nacionalinių centrinių bankų (NCB) ir ECB ataskaitose. Eurosistemos centrinių bankų pretenzijos ir įsipareigojimai vieni kitiems (vadinamosios vidinės Eurosistemos pretenzijos ir įsipareigojimai, pavyzdžiui, likučiai sistemos TARGET2 sąskaitose) dengia vieni kitus, todėl ataskaitoje nerodomi.
Savaitinės finansinės ataskaitos formatas ir turinys nustatytas ECB gairėse dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34).
Skelbimo datos
Paprastai savaitinė finansinė ataskaita skelbiama antradieniais 15:00 val. (Vidurio Europos laiku), joje pateikiami praėjusios savaitės penktadienio duomenys. Tačiau kartais ši taisyklė negalioja, pavyzdžiui, skelbiant pirmą savaitinę finansinę ataskaitą pasibaigus ketvirčiui ir kai savaitinės finansinės ataskaitos rengimo metu sistema TARGET2 nedirba. Ataskaitos aprašomojoje dalyje pateikiama informacija apie pagrindinių balanso pozicijų ir suvestinių rodiklių pokyčius bei kitus aspektus.
Skelbimo tvarkaraštisSavaitinė finansinė ataskaita skelbiama visomis oficialiosiomis ES kalbomis, o aiškinamosios pastabos – tik anglų kalba.
Apskaitos principai
Bendroji dalis
Gairėse ECB/2016/34 nustatytos Eurosistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės taisyklės. Visi Eurosistemos operacijoms reikšmingi straipsniai privalo atitikti apskaitos taisykles.
ECB/2016/34Balanso vertinimo taisyklės
Savaitinėje finansinėje ataskaitoje pateikiamos Eurosistemos turto ir įsipareigojimų vertės pagal Gaires ECB/2016/34.
Turto ir įsipareigojimų vertinimas
Auksas, užsienio valiutos priemonės ir vertybiniai popieriai, išskyrus iki išpirkimo termino laikomus vertybinius popierius, neapyvartinius vertybinius popierius ir pinigų politikos tikslais laikomus vertybinius popierius, kurie apskaitoje parodomi amortizuota savikaina, kiekvieno ketvirčio pabaigoje perkainojami pagal einamuosius rinkos kursus ir kainas. Į apskaitą amortizuota savikaina įtraukiami vertybiniai popieriai parodomi atskirai; atliekamas jų vertės sumažėjimo įvertinimo testas.
Perkainojimo pagrindas
Vertybiniai popieriai, palūkanų normų apsikeitimo sandoriai, ateities sandoriai, išankstiniai palūkanų normų sandoriai ir kitos palūkanų normų priemonės, išskyrus su vertybiniais popieriais susijusius pasirinkimo sandorius, perkainojami pagal kiekvieną priemonę atskirai. Užsienio valiutos atsargos, įskaitant ir specialiąsias skolinimosi teises, perkainojamos pagal kiekvieną valiutą atskirai.
Perkainojimas ketvirčio pabaigoje
Pasibaigus ketvirčiui, savaitinėje finansinėje ataskaitoje parodomas grynasis perkainojimo ketvirčio pabaigoje rezultatas pagal kiekvieną balanso straipsnį atskirai. Visos per ketvirtį Eurosistemos atliktos operacijos rodomos sandorio kainomis ir kursais. Tai leidžia naudotojams visą ketvirtį stebėti Eurosistemos operacijas pinigų srautų principu, o ketvirčio pabaigoje balanso pozicijos, kurios reguliariai perkainojamos, parodomos rinkos verte, kad atspindėtų realią ekonomikos būklę.
Pajamų pripažinimo taisyklės
Nerealizuotasis prieaugis, gautas atlikus perkainojimą ketvirčio pabaigoje, nėra pripažįstamas pajamomis, bet įrašomas tiesiogiai į perkainojimo sąskaitą. Nerealizuotieji nuostoliai metų pabaigoje įtraukiami į pelno (nuostolio) ataskaitą, jeigu jie viršija ankstesnį perkainojimo prieaugį, įrašytą į atitinkamą perkainojimo sąskaitą. Tokie pripažinti nuostoliai nėra kompensuojami paskesniais metais susidariusiu nauju nerealizuotuoju prieaugiu. Dėl konkrečių vertybinių popierių, užsienio valiutos ar aukso perkainojimo susidarę nerealizuotieji nuostoliai nedengiami kitų vertybinių popierių ar valiutų nerealizuotuoju prieaugiu. Šiais principais užtikrinamas skaidrumas ir apdairus pajamų pripažinimas.
Balanso forma
NCB savo balansų duomenis ECB pateikia pagal Gairių ECB/2016/34 IV priede pateiktą formą, kurioje apibrėžta ir kiekvieno balanso straipsnio sudėtis. Kad duomenis būtų galima konsoliduoti, labai svarbu, kad NCB ataskaitos būtų rengiamos vienodai. Daugiau apie balanso turinį ir struktūrą – kitame skyrelyje.
Turinys
Bendroji dalis
Savaitinėje finansinėje ataskaitoje rodomas visas Eurosistemos centrinių bankų, įskaitant visus NCB skyrius, turtas ir įsipareigojimai trečiųjų šalių atžvilgiu. Ataskaitoje nėra rodomos investicijų į patronuojamąsias įmones ar bendroves, kurių nuosavybės priemonėse dalyvauja euro zonos NCB, turtas ir įsipareigojimai. Eurosistemos centrinių bankų pretenzijos ir įsipareigojimai vieni kitiems (vadinamosios vidinės Eurosistemos pretenzijos ir įsipareigojimai, pavyzdžiui, likučiai sistemos TARGET2 sąskaitose) dengia vieni kitus, todėl ataskaitoje nerodomi.
Balanso struktūra
Savaitinėje finansinėje ataskaitoje remiantis Europos ir tarptautiniais statistikos standartais skiriami euro zonos rezidentai ir ne euro zonos rezidentai. Taip pat skiriami straipsniai užsienio valiuta ir straipsniai eurais. Be to, atskirai parodomos pozicijos finansinio sektoriaus atžvilgiu (pvz., 3 straipsnis įsipareigojimų dalyje „Kiti įsipareigojimai euro zonos kredito įstaigoms eurais“) ir pozicijos valdžios sektoriaus ir kitų subjektų atžvilgiu (pvz., 5 straipsnis įsipareigojimų dalyje „Įsipareigojimai kitiems euro zonos rezidentams eurais“).
Savaitinėje finansinėje ataskaitoje parodomas ataskaitinės darbo dienos pabaigos balansas ir pokyčiai (įvykę dėl sandorių arba dėl perkainojimo ketvirčio pabaigoje), palyginti su ankstesne savaite. Visi balanso straipsniai parodomi milijonais eurų, o aiškinamųjų pastabų straipsniai – dažniausiai milijardais eurų.
Savaitinės finansinės ataskaitos aprašomoji dalis
Aprašomojoje dalyje paprastai apžvelgiami per savaitę įvykę pokyčiai, susiję su pinigų politikos įgyvendinimu ir užsienio valiutų operacijomis. Toliau šiame skyriuje aptariami pagrindiniai savaitinės finansinės ataskaitos aprašomojoje dalyje apžvelgiami balanso straipsniai.
1 straipsnyje turto dalyje „Auksas ir gautinas auksas“ parodoma Eurosistemos centrinių bankų aukso (fizinio ir ne fizinio) atsargų rinkos vertė praėjusio ketvirčio pabaigoje ir nuo praėjusio ketvirčio pabaigos įvykdytų sandorių (pirkimo ir pardavimo) vertė. Ši pozicija į „Eurosistemos grynąją poziciją užsienio valiuta“ neįtraukiama, bet įtraukiama į „Eurosistemos oficialias atsargas“. Jeigu ji labai pasikeitė, palyginti su praėjusia savaite, pavyzdžiui, dėl perkainojimo ketvirčio pabaigoje, tai nurodoma aprašomojoje dalyje.
Į „Eurosistemos grynąją poziciją užsienio valiuta“ (2 ir 3 straipsniai turto dalyje, atėmus 7, 8 ir 9 straipsnius įsipareigojimų dalyje)[1] įtraukiamos pozicijos, susidariusios dėl visų sandorių su klientais ir operacijų, susijusių su portfelio valdymu, užsienio valiuta (įskaitant specialiąsias skolinimosi teises) su euro rezidentais ir ne euro zonos rezidentais, taip pat likvidumo didinimo užsienio valiuta operacijų, vykdomų euro zonos rezidentų interesais. Į šią kategoriją įtraukiama užsienio valiuta išreikšta „Eurosistemos oficialių atsargų“ dalis, kuri visų pirma naudojama remiant galimas intervencijas užsienio valiutų rinkoje.
- Į 2.1 straipsnį turto dalyje „Iš TVF gautinos lėšos“ įtraukiamos valstybių narių pretenzijos, kylančios dėl jų pasirašytų TVF kapitalo dalių, jų turimų SST ir dalyvavimo TVF programose. Su šiuo straipsniu susijęs balanso įsipareigojimų dalies 9 straipsnis „TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo“. Šiame straipsnyje parodoma, kiek atitinkamai valstybei narei iš pradžių buvo suteikta SST.
- 2.2 straipsnyje turto dalyje „Likučiai bankų sąskaitose ir investicijos į vertybinius popierius, išorės paskolos ir kitas išorės turtas“ parodoma didžioji Eurosistemos oficialaus turto užsienio valiutomis dalis, kurią daugiausia sudaro indėliai ne euro zonoje veiklą vykdančių sandorio šalių įstaigose ir investicijos į jų vertybinius popierius. Euro zonoje esantis turtas užsienio valiutomis nurodomas 3 straipsnyje turto dalyje „Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta“.
Eurosistemos grynasis skolinimas kredito įstaigoms (5 straipsnis turto dalyje, atėmus 2.2, 2.3, 2.4, 2.5 ir 4 straipsnius įsipareigojimų dalyje)[2] rodo grynąjį sandorio šalių pasinaudojimą Eurosistemos skolinimo likvidumui didinti operacijomis, atėmus likvidumą mažinančių priemonių vertę.
5 straipsnis turto dalyje „Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais“ suskaidytas į 6 mažesnius straipsnius. Jame parodomos Eurosistemos naudojamos pinigų politikos kredito operacijos likvidumui didinti.
- 5.1 straipsnyje turto dalyje „Pagrindinės refinansavimo operacijos“ rodomos atvirosios rinkos kredito operacijos likvidumui didinti, kurias Eurosistema reguliariai vykdo grįžtamųjų sandorių būdu. Pagrindinės refinansavimo kredito operacijos atliekamos rengiant savaitinius standartinius konkursus, o šių operacijų terminas paprastai yra viena savaitė.
- 5.2 straipsnis turto dalyje „Ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos“ – tai kas mėnesį sudaromi likvidumo didinimo grįžtamieji sandoriai, kurių terminas paprastai yra trys mėnesiai. Į šį straipsnį įtraukiamos ir nestandartinės pinigų politikos priemonės, vykdomos kaip papildomos ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos eurais; jos išsamiau aprašytos ECB interneto svetainės dalyje apie atvirosios rinkos operacijas.
- 5.3 straipsnyje turto dalyje „Koreguojamosios grįžtamosios operacijos“ parodomos ad hoc pagrindu vykdomos rinkos operacijos, kuriomis siekiama valdyti likvidumą rinkoje ir reguliuoti palūkanų normas, visų pirma, sušvelninti netikėtų likvidumo svyravimų rinkoje įtaką palūkanų normoms.
- Į 5.4 straipsnį turto dalyje „Struktūrinės grįžtamosios operacijos“ įtraukiamos atvirosios rinkos grįžtamosios operacijos likvidumui didinti, kurias Eurosistema dažniausiai vykdo siekdama pakoreguoti finansų sektoriaus struktūrinę likvidumo poziciją Eurosistemos atžvilgiu.
- 5.5 straipsnis turto dalyje „Ribinio skolinimosi galimybė“ – viena iš Eurosistemoje sandorio šalims suteikiamų nuolatinių galimybių pateikus tinkamą įkaitą gauti iš NCB vienos nakties trukmės likvidumo už iš anksto nustatytas palūkanas.
- Suma 5.6 straipsnyje turto dalyje „Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole“ gali susidaryti padidėjus įkaitų, susijusių su kitais sandorio šalims suteiktais kreditais, vertei. Tokiu atveju centriniai bankai gali sandorio šaliai grąžinti perviršį.
Eurosistemos grynasis skolinimas kredito įstaigoms apskaičiuojamas iš turto dalies 5 straipsnio atėmus toliau išvardytus įsipareigojimų dalies straipsnius.
2.2 straipsnis įsipareigojimų dalyje „Indėlių galimybė“ – viena iš Eurosistemoje sandorio šalims suteikiamų nuolatinių galimybių padėti vienos nakties indėlius ir gauti už tai iš anksto nustatytas palūkanas. (Šis straipsnis turi būti vertinamas kartu su 5.5 straipsniu turto dalyje „Ribinio skolinimosi galimybė“. Pirmąja priemone galima naudotis norint trumpam laikui paskolinti turimą likvidumo perteklių, o pastarąja – norint padengti trumpalaikį likvidumo trūkumą.)
2.3 straipsnyje įsipareigojimų dalyje parodomi terminuotieji indėliai. Terminuotųjų indėlių pritraukimas yra pinigų politikos priemonė, naudojama koregavimo tikslu, siekiant sumažinti likvidumą rinkoje arba šalinti likvidumo disbalansus paskutinę atsargų laikymo laikotarpio dieną.
2.4 straipsnyje įsipareigojimų dalyje „Koreguojamosios grįžtamosios operacijos“ rodomos Eurosistemos vykdomos nereguliarios atvirosios rinkos operacijos, kurių pagrindinis tikslas – absorbuoti netikėtas likvidumo įplaukas į rinką. Turto dalyje šį straipsnį atitinka 5.3 straipsnis „Koreguojamosios grįžtamosios operacijos“.
Suma 2.5 straipsnyje įsipareigojimų dalyje „Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole“ gali susidaryti sumažėjus įkaitų, susijusių su sandorio šalims suteiktais kreditais, vertei. Tokiu atveju Eurosistema gali pareikalauti, kad sandorio šalys pateiktų papildomų lėšų (arba įkaitą). Turto dalyje šį straipsnį atitinka 5.6 straipsnis „Kreditai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole“.
Pinigų bazę (1, 2.1 ir 2.2 straipsniai turto dalyje)[3] sudaro:
- 1 straipsnis įsipareigojimų dalyje „Banknotai apyvartoje“ – čia parodoma Eurosistemos centrinių bankų į apyvartą išleistų eurų banknotų nominalioji vertė;
- 2.1 straipsnis įsipareigojimų dalyje „Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)“ – čia daugiausia parodomos laikomos atsargos, susijusios su kredito įstaigoms taikomu reikalavimu laikyti indėlius savo nacionalinių centrinių bankų sąskaitose. Eurosistemos privalomųjų atsargų sistemoje taikoma vidurkio sąlyga, kuri reiškia, kad kredito įstaigos turi laikytis privalomųjų atsargų reikalavimo palaikydamos atsargų vidurkį laikymo laikotarpiu;
- 2.2 straipsnis įsipareigojimų dalyje „Indėlių galimybė“ (žr. pirmiau).
7.1 straipsnyje turto dalyje „Pinigų politikos tikslais laikomi vertybiniai popieriai“ parodomi Eurosistemos turimi vertybiniai popieriai, įsigyti pagal jos vykdomas su pinigų politika susijusias turto pirkimo programas, pagal skirtingus portfelius. Išsamiau apie tai – ECB interneto svetainės dalyje apie turto pirkimo programas.
Visi vertybiniai popieriai, įtraukti į 7.1 straipsnį turto dalyje, apskaitoje parodomi amortizuota savikaina, nepriklausomai nuo jų laikymo tikslo. Kasmet atliekami vertės sumažėjimo įvertinimo testai.
Aprašomosios dalies skyrelyje „Kiti klausimai“ gali būti pateikiama informacijos apie kitus (be tų, kurie paprastai aptariami aprašomojoje dalyje) svarbius savaitinėje finansinėje ataskaitoje pateikiamo balanso straipsnių pasikeitimus.
Pavyzdžiui, šiame skyrelyje buvo paaiškintas apskaitos klasifikacijos pakeitimas siekiant suderinti informacijos apie likvidumo pagalbą kritiniu atveju, kurią Eurosistemos nacionaliniai centriniai bankai skyrė nacionalinėms kredito institucijoms, pateikimą. Kai tokios operacijos atliekamos suteikiant įkaitu užtikrintas paskolas, jos įtraukiamos į savaitinės finansinės ataskaitos 6 straipsnį turto dalyje „Kitos pretenzijos euro zonos kredito įstaigoms eurais“.
- 2 straipsnis turto dalyje „Pretenzijos ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta“ ir 3 straipsnis turto dalyje „Pretenzijos euro zonos rezidentams užsienio valiuta“, atėmus šiuos straipsnius įsipareigojimų dalyje: 7 „Įsipareigojimai euro zonos rezidentams užsienio valiuta“, 8 „Įsipareigojimai ne euro zonos rezidentams užsienio valiuta“ ir 9 „TVF suteiktų specialiųjų skolinimosi teisių atitikmuo“.
- 5 straipsnis turto dalyje „Su pinigų politikos operacijomis susijęs skolinimas euro zonos kredito įstaigoms eurais“, atėmus šiuos straipsnius įsipareigojimų dalyje: 2.2 „Indėlių galimybė“, 2.3 „Terminuotieji indėliai“, 2.4 „Koreguojamosios grįžtamosios operacijos“, 2.5 „Indėliai, susiję su įkaito vertės išlaikymo prievole“ ir 4 „Išleisti skolos sertifikatai“.
- 1 straipsnis įsipareigojimų dalyje „Banknotai apyvartoje“, 2.1 straipsnis įsipareigojimų dalyje „Einamosios sąskaitos (įskaitant privalomųjų atsargų sistemą)“ ir 2.2 straipsnis įsipareigojimų dalyje „Indėlių galimybė“.
Europos Centrinis Bankas
Komunikacijos generalinis direktoratas
- Sonnemannstrasse 20
- 60314 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
- +49 69 1344 7455
- [email protected]
Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.
Kontaktai žiniasklaidai