Du kartus per metus skelbiama informacija apie eurų banknotų padirbinėjimą

2013 m. pirmąjį pusmetį iš apyvartos iš viso išimta 317 000 padirbtų eurų banknotų. 2013 m. sausio–birželio mėn. iš apyvartos išimta 26,3 % daugiau padirbtų banknotų negu per tą patį laikotarpį 2012 m. ir 13,2 % daugiau negu per šešių mėnesių laikotarpį iki 2013 m. sausio mėn.

Toliau pateiktoje lentelėje nurodyti kas pusmetį iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų kiekiai.

O šioje toliau pateiktoje lentelėje nurodytas 2013 m. pirmąjį pusmetį iš apyvartos išimtų visų padirbtų banknotų pasiskirstymas pagal nominalą (procentais):

Ir toliau dažniausiai buvo padirbinėjami 20 ir 50 eurų banknotai. Per pastaruosius šešis mėnesius padirbtų 20 eurų banknotų dalis sumažėjo, o padirbtų 50 eurų banknotų – šiek tiek padidėjo. 2013 m. pirmąjį pusmetį šie du banknotų nominalai sudarė 82,1 % visų aptiktų padirbtų banknotų. Trečio dažniausiai padirbinėjamo nominalo – 100 eurų – banknotai sudarė 12,4 % visų aptiktų padirbtų banknotų. Likusių nominalų (5, 10, 200 ir 500 eurų) banknotų dalis vis dar labai nedidelė.

Dauguma (98,5 %) padirbtų banknotų, išimtų iš apyvartos 2013 m. pirmąjį pusmetį, aptikta euro zonos šalyse. Tik apie 1,2 % padirbtų banknotų aptikta euro zonai nepriklausančiose ES valstybėse narėse ir 0,3 % – kitose pasaulio šalyse.

Nors 2013 m. pirmąjį pusmetį aptikta daugiau padirbtų banknotų, negu ankstesniais laikotarpiais, 2012 m. iš apyvartos išimta labai nedaug padirbtų banknotų, o pastarojo laikotarpio duomenys yra panašūs į ankstesnių metų. Palyginti su apyvartoje cirkuliuojančių tikrų eurų banknotų skaičiumi (apie 15,1 mlrd. banknotų 2013 m. pirmąjį pusmetį), padirbtų banknotų skaičius vis dar labai nedidelis.

Tikimybė gauti padirbtą banknotą yra labai nedidelė, tačiau patartina neprarasti budrumo ir nepamiršti šios tikimybės, ypač labiausiai padirbinėjamų nominalų (t y. 20, 50 ir 100 eurų) atveju. Eurosistema – Europos Centrinis Bankas (ECB) ir 17 euro zonos nacionalinių centrinių bankų – ir toliau pataria visuomenei būti budriai ir tikrinti grynųjų pinigų operacijose gaunamus banknotus.

Tikrus banknotus galima nesunkiai atpažinti taikant paprastą metodą APČIUOPK–PAŽVELK–PAKREIPK, aprašytą ECB interneto svetainės eurui skirtuose puslapiuose ir Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų interneto svetainėse. Kilus abejonei, įtartiną banknotą reikėtų palyginti su tokiu banknotu, dėl kurio tikrumo abejonių nekyla. Asmuo, įtariantis, kad gavo padirbtą banknotą, turėtų kreiptis į policiją arba, jei tai numatyta pagal vietinę tvarką, į atitinkamą nacionalinį centrinį banką. ECB ir nacionalinių centrinių bankų interneto svetainėse pateikta daug įvairios informacijos apie eurų banknotų apsaugos požymius ir jų tikrinimo būdus.

Eurosistema ir toliau deda daug pastangų, kad visuomenė gautų pakankamai informacijos apie tai, kaip atpažinti padirbtą banknotą, o grynųjų pinigų tvarkymo specialistų atveju – kad banknotų tvarkymo ir apdorojimo aparatai patikimai atpažintų padirbtus banknotus ir išimtų juos iš apyvartos.