Ilgalaikės palūkanų normos, įvertinant stojančiųjų šalių konvergenciją

Šiandien Europos Centrinis Bankas (ECB) ir Europos Komisija (Europos Bendrijų Statistikos biuras (Eurostat) pirmą kartą paskelbė dešimties stojančiųjų šalių, kurios stos į ES 2004 m. gegužės 1 d., ilgalaikių palūkanų normų statistiką.

Suderintas ilgalaikes palūkanų normas šiuo metu teikia devynios stojančiosios šalys. Šios palūkanų normos, kaip to reikalauja Europos Bendrijos steigimo sutarties (toliau Sutarties) 121 straipsnis, bus naudojamos įvertinti šių šalių konvergencijos lygį. Tuo pat metu Estija skelbia atskirą ilgalaikių palūkanų normų rodiklį. Šis rodiklis bus atidžiai stebimas ir pakeistas, kai tik Estija turės geresnį rodiklį.

Palūkanų normas apibrėžė ECB kartu su stojančiųjų šalių nacionaliniais centriniais bankais ir Europos Komisija (Eurostat). Šiuo metu pateikiami 2003 m. sausio mėn. – 2004 m. vasario mėn. mėnesiniai duomenys. Šie duomenys bus atnaujinami kas mėnesį ir pateikiami ECB ir Europos Bendrijų Statistikos biuro (Eurostat) interneto svetainėse.

Pagal Sutarties 121 straipsnį ilgalaikių palūkanų konvergencija yra vienas iš kriterijų, leidžiančių įvertinti, ar pasiektas aukštas tvarios konvergencijos lygis, reikalingas narystei Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS). Sutartį lydinčio Protokolo dėl konvergencijos kriterijaus 4 straipsnyje konstatuojama, kad konvergencijai įvertinti turi būti naudojamos ilgalaikių vyriausybės obligacijų arba kitų tinkamų vertybinių popierių palūkanų normos. Stojančiųjų šalių statistikai taikomi tie patys principai, kurie buvo taikomi dabartinėms ES šalims, kai jos rengėsi trečiajam EPS etapui.