Įžanginis žodis

Daugeliu aspektų 2016-ieji buvo nelengvi metai, tačiau buvo ir teigiamų pokyčių. Metų pradžioje tvyrojo ekonominis neapibrėžtumas, o pabaigoje ekonomika buvo stabiliausia nuo krizės laikų.

Vis dėlto, atslūgus ekonominiam neapibrėžtumui, padidėjo politinis neapibrėžtumas. Geopolitiniai 2016 m. įvykiai dar ne vienus metus turės įtakos mūsų vykdomai politikai. Šių metų ataskaitoje aprašyta, kaip ECB sekėsi įveikti kilusius sunkumus.

2016 m. pradžioje kilo nerimas, kad pasaulio ekonomikos augimas vėl sulėtės, ir jis lėmė didelį finansų rinkų kintamumą. Kilo pavojus, kad infliacijos lygio priartinimas prie tikslinio lygio gali užtrukti, o dėl ir taip mažo infliacijos lygio kilo defliacijos grėsmė. Valdančioji taryba, siekdama savo tikslo, kaip ir 2015 m., buvo tvirtai pasiryžusi imtis visų pagal įgaliojimus turimų priemonių.

Taigi, kovo mėn. pradėjome taikyti naujas skatinamosios pinigų politikos priemones, pavyzdžiui, dar labiau sumažinome mūsų pagrindines palūkanų normas, padidinome sumą (nuo 60 iki 80 mlrd. eurų), už kurią kas mėnesį pagal turto pirkimo programą perkamas turtas, pirmą kartą pradėjome pirkti bendrovių obligacijas ir vykdyti naujas tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas.

Kaip išdėstyta metų ataskaitoje, šios priemonės buvo labai veiksmingos gerinant finansavimo sąlygas, užtikrinant tvarų ekonomikos atsigavimą ir pamažu priartinant infliacijos lygį prie stabilias kainas užtikrinančio lygio.

Kadangi mūsų vykdoma politika pasiteisino, gruodžio mėn. turto pirkimo programa buvo pratęsta dar devyniems mėnesiams, siekiant ilgesnį laiką užtikrinti palankias finansavimo sąlygas ir tvarų infliacijos lygio artėjimą prie mažesnio nei 2 % lygio. Suma, už kurią kas mėnesį perkama turto, sumažinta iki pradinės sumos – 60 mlrd. eurų. Tai susiję su mūsų veiksmų metų pradžioje nulemtais palankiais rezultatais – didėjančiu pasitikėjimu euro zonos ekonomika ir mažėjančia defliacijos rizika.

Nepaisant visų teigiamų aspektų, pinigų politika, kaip visada, turi ir šalutinių padarinių. 2016 m. jie dažnai atsidurdavo dėmesio centre. Šioje metų ataskaitoje aptariame kai kuriuos susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su mūsų veiksmų sukeltomis nenumatytomis pasekmėmis.

Vienas iš padarinių – mūsų veiksmų nevienodo pasiskirstymo poveikio nulemtas nelygybės aspektas. Vidutiniu laikotarpiu pinigų politika daro teigiamą skirstomąjį poveikį ir mažina nedarbo lygį. Tai naudingiausia mažiau pasiturintiems namų ūkiams. Galimybė įsidarbinti yra vienas labiausiai nelygybę mažinančių veiksnių.

Kitas susirūpinimą keliantis klausimas – bankų, draudikų ir pensijų fondų pelningumas. Aptariame, kaip finansų įstaigas paveikė mažų palūkanų normų aplinka ir kaip jos į tokią aplinką reagavo. Rodome, kad bankų gebėjimas prisitaikyti priklauso nuo jų specifinio veiklos modelio.

Metų ataskaitoje aptariami ir kiti iššūkiai, su kuriais 2016 m. susidūrė finansų sektorius. Daug dėmesio skiriama neveiksnių paskolų problemai, nagrinėjama, kaip ją spręsti ir kokios kliūtys dar nepašalintos. Atskira ataskaitos dalis yra skirta naujoms sektoriaus technologijoms ir inovacijoms. Aptariama, kaip jos gali paveikti sektoriaus struktūrą bei veikimą ir kaip tai veikia priežiūros ir reguliavimo institucijas.

Be abejo, 2016 m. apžvalga nebūtų išsami, jei neaptartume didelio atgarsio sulaukusių politinių pokyčių, kaip antai Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos. Metų ataskaitoje šis sprendimas vertinamas ECB požiūriu. Visų pirma pabrėžiame, kad svarbu išsaugoti bendrosios rinkos vientisumą ir atitinkamų taisyklių bei jų laikymosi vienodumą.

Tikėtina, kad politinis neapibrėžtumas vyraus ir 2017 m. Tačiau ir toliau esame įsitikinę, kad, skatinama mūsų pinigų politikos, ekonomika ir toliau atsigaus. ECB suteikti aiškiai apibrėžti įgaliojimai – palaikyti kainų stabilumą. Šis orientyras buvo sėkmingas 2016 m., todėl juo bus remiamasi ir ateinančiais metais.

Frankfurtas prie Maino, 2017 m. balandžio mėn.

Mario Draghi

Pirmininkas

Euro zonos ekonomika, ECB pinigų politika ir Europos finansų sektorius 2016 m.

Euro zonos ekonomika

Pasaulio makroekonominė aplinka

2016 m. euro zonos ekonomika susidūrė su sudėtinga išorės aplinka. Tiek išsivysčiusių, tiek besiformuojančios rinkos šalių ekonomika, istoriškai vertinant, augo nuosaikiai, buvo stebimi keli padidėjusio neužtikrintumo ir trumpalaikio finansų rinkos kintamumo padidėjimo laikotarpiai, ypač po JK referendumo dėl narystės ES birželio mėn. ir po JAV prezidento rinkimų lapkričio mėn. Pasaulinė infliacija buvo nedidelė dėl pamažu slūgstančio anksčiau sumažėjusių naftos kainų poveikio ir vis dar gausių pasaulinių nepanaudotų pajėgumų.

Pasaulio ekonomikos augimas tebebuvo nuosaikus

2016 m. pasaulio ekonomika ir toliau po truputį atsigavo, nors ir šiek tiek lėtesniu tempu nei ankstesniais metais dėl mažėjančio augimo išsivysčiusios ekonomikos šalyse. Ekonominis aktyvumas didėjo tik antrąjį pusmetį, ypač besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse. Apskritai pasaulio BVP tebeaugo lėčiau nei iki krizės (žr. 1 pav.).

2016 m. įvyko keli reikšmingi politiniai įvykiai, kurie prastino pasaulio ekonomikos perspektyvas. 2016 m. birželio mėn. JK referendumo rezultatai sukėlė netikrumą dėl JK ekonomikos perspektyvų, tačiau tiesioginis finansinis ir ekonominis poveikis jos ekonomikai buvo trumpalaikis ir nedidelis. Metų pabaigoje vykusių JAV prezidento rinkimų rezultatai nulėmė pasikeitusius lūkesčius dėl būsimos naujosios JAV administracijos politikos, todėl vėl padidėjo netikrumas dėl politikos.

Išsivysčiusių šalių ekonomika ir toliau augo, nors ir lėtesniu tempu nei prieš metus. Vis dar skatinamosios finansavimo sąlygos ir gerėjanti darbo rinkų padėtis didino ekonominį aktyvumą. Besiformuojančios rinkos šalių ekonomika visus metus augo nuosaikiai, o ekonominės perspektyvos reikšmingai pagerėjo antrąjį pusmetį. Ypač įtaką darė du veiksniai: ir toliau po truputį lėčiau auganti Kinijos ekonomika ir tai, kad nuosekliai mažėjo gilus pagrindinių žaliavas eksportuojančių ekonomikų nuosmukis. Nepaisant to, augimas tebebuvo nuosaikus dėl geopolitinės įtampos, pernelyg didelio sverto, pažeidžiamumo dėl kapitalo srautų pokyčių ir lėto prisitaikymo sumažėjus pajamoms žaliavų eksportuotojų atveju.

2016 m. pasaulinė prekyba augo lėtai. Pasaulinio importo apimtis per metus padidėjo vos 1,7 % (2015 m. – 2,1 %). Manoma, kad vidutiniu laikotarpiu kai kurie struktūriniai pokyčiai, praeityje skatinę prekybą – tokie kaip mažėjančios transportavimo sąnaudos, prekybos liberalizavimas, besiplečiančios pasaulinės vertės grandinės ir plačiau prieinamos finansinės paslaugos, – neskatins jos taip, kaip anksčiau. Atitinkamai, yra nelabai tikėtina, kad pasaulinė prekyba artimiausioje ateityje augs sparčiau nei pasaulio ekonomikos aktyvumas.

Pasaulinės finansavimo sąlygos visus metus buvo palankios. Pagrindinių išsivysčiusios ekonomikos šalių centriniai bankai ir toliau laikėsi skatinamosios pinigų politikos pozicijos, o Bank of England, Japonijos centrinis bankas ir ECB toliau taikė ekspansinę pinigų politiką. 2016 m. gruodžio mėn. JAV federalinio rezervo sistema padidino federalinių fondų tikslinę palūkanų normą 25 baziniais punktais ir taip toliau normalizavo savo pinigų politiką. Apskritai finansų rinkos buvo atsparios sukrėtimams, nepaisant trumpų padidėjusio netikrumo laikotarpių, kuriuos nulėmė politiniai įvykiai. Metų pabaigoje JAV ilgalaikių obligacijų pajamingumas gerokai padidėjo. Vis dar neaišku, ar jis padidėjo dėl didesnių augimo ir infliacijos lūkesčių, ar dėl padidėjusių JAV ilgalaikių obligacijų premijų. Daugeliui besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių buvo naudingos iki JAV rinkimų lapkričio mėn. gerėjusios finansavimo skolintomis lėšomis sąlygos. Tačiau po rinkimų anksčiau didėję kapitalo srautai į besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis ėmė mažėti, o kai kuriose šalyse didėjo vyriausybės obligacijų pajamingumo skirtumai ir spaudimas šių šalių valiutoms.

Gausūs nepanaudoti pajėgumai ir toliau darė įtaką pasaulinei infliacijai

2016 m. bendrajai pasaulinei infliacijai ir toliau darė įtaką mažos naftos kainos ir vis dar gausūs pasauliniai nepanaudoti pajėgumai (žr. 2 pav.). Metinė bendroji infliacija EBPO šalyse metų pabaigoje nuosekliai didėjo ir 2016 m. sudarė 1,1 % (2015 m. – 0,6 %). Grynoji metinė infliacija (neįskaitant maisto ir energijos) EBPO šalyse padidėjo tik šiek tiek – iki 1,8 % (žr. 1 pav.).

Naftos kainos pakilo – nuo mažos 33 JAV dolerių už barelį kainos (2016 m. sausio mėn.) iki 55 JAV dolerių už barelį (gruodžio pabaigoje). Pirmąjį pusmetį sumažėjusios JAV naftos bendrovių investicijos ir staigiai padažnėję pasaulinės naftos pasiūlos sutrikimai didino kainas^[1]. Metų pabaigoje naftos kainoms reikšmingą poveikį darė OPEC pasiūlos strategija. Lapkričio 30 d. OPEC priėmus sprendimą 2017 m. pirmąjį pusmetį sumažinti jos narių naftos gavybos apimtį (1,2 mln. barelių per dieną), Brent žalios naftos kaina pakilo. Kainų didėjimą taip pat paskatino gruodžio 10 d. OPEC šalių ir kai kurių ne OPEC gamintojų susitarimas dar labiau sumažinti naftos gavybos apimtį (0,6 mln. barelių per dieną).

2016 m. ne naftos žaliavų kainos kilo; tačiau maisto ir metalų sektoriuose kainų dinamika buvo priešinga. Pirmąjį pusmetį žemės ūkio žaliavų kainos pakilo dėl problemų, susijusių su oro sąlygomis, o vasaros metu sumažėjo dėl gausaus kviečių ir javų derliaus. Pirmąjį pusmetį metalų kainos tebebuvo mažos, kadangi Kinija paskelbė apie aplinkosaugos politiką, kuria ribojamas metalų naudojimas. Dėl potencialių naujų investicijų į infrastruktūrą Kinijoje ir JAV gerėjant paklausos ateityje perspektyvoms metalų kainos vėliau šiek tiek pakilo.

Apskritai palaipsniui mažėjantys išsivysčiusios ekonomikos šalių gamybos apimties atotrūkiai, nuosaikiai mažėjantys nepanaudoti pajėgumai keliose besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse ir blėstantis anksčiau mažėjusių naftos ir kitų žaliavų kainų poveikis 2016 m. antrąjį pusmetį darė šiek tiek didinantį spaudimą pasaulinei infliacijai.

Pagrindinės ekonomikos toliau augo

JAV ekonomikos aktyvumas 2016 m. augo lėčiau. Pirmąjį pusmetį didėjęs nuosaikiai, realusis BVP antrąjį pusmetį augo sparčiau. Augimą daugiausia skatino vartojimo išlaidos, didėjęs užimtumas ir gerėjantys namų ūkių balansai. Pirmąjį pusmetį augimą lėtinęs atsargų pokyčio ir mažėjančių investicijų į energetiką poveikis metų pabaigoje sumažėjo ir prisidėjo prie aktyvumo didėjimo. Apskritai BVP augimas sumažėjo nuo 2,6 % (2015 m.) iki 1,6 % (2016 m.). Padėtis darbo rinkoje tebebuvo gera. Nedarbo lygis toliau mažėjo ir metų pabaigoje sudarė 4,7 %, o darbo užmokestis kilo sparčiau. Infliacija buvo gerokai mažesnė už Federalinio atvirosios rinkos komiteto (FARK) tikslinį lygį. Apskritai pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija 2016 m. pasiekė 2,1 %, o pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuota grynoji infliacija (neįskaitant maisto produktų ir energijos) padidėjo iki 2,2 %.

2016 m. pinigų politika ir toliau buvo itin skatinamoji. Gruodžio mėn. FARK nusprendė padidinti federalinių fondų tikslinių palūkanų normų ribas 25 baziniais punktais – iki 0,5–0,75 %, kaip ir tikėjosi finansų rinkos. Fiskaliniais 2016 m. fiskalinė padėtis buvo šiek tiek ekspansinė, o fiskalinis deficitas truputį padidėjo dėl išaugusių išlaidų, susijusių su sveikatos priežiūros sąnaudomis, bei didesnių grynųjų palūkanų mokėjimų ir sudarė 3,2 % BVP.

Japonijos ekonomika 2016 m. stabiliai augo dėl skatinamosios pinigų ir fiskalinės politikos, geresnių finansavimo sąlygų ir geresnės darbo rinkos padėties. Vidutinis metinis BVP augimas šiek tiek sulėtėjo – nuo 1,2 % (2015 m.) iki 1 % (2016 m.). Nedarbo lygis sumažėjo iki 3,1 %, tačiau darbo užmokestis ir toliau kilo lėtai. Metinė bendroji infliacija, apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) 2016 m. tapo neigiama ir pasiekė –0,1 %, o tai daugiausia buvo susiję su mažėjančiomis pasaulinėmis žaliavų kainomis ir stipresne jena. Japonijos banko taikomas grynosios infliacijos matas – VKI, neįskaitant šviežių maisto produktų ir energijos, – šiek tiek sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais, ir 2016 m. sudarė 0,6 %. Rugsėjo mėn. Japonijos bankas pradėjo kiekybinio ir kokybinio pinigų politikos švelninimo programą, kontroliuodamas pajamingumo kreivę. Jis taip pat įsipareigojo plėsti pinigų bazę, kol stebima infliacija viršys banko nustatytą kainų stabilumo tikslą ir stabiliai laikysis virš šio lygio.

Jungtinės Karalystės ekonomika tebebuvo stipri, nepaisant netikrumo, susijusio su referendumo dėl šalies narystės ES rezultatų. Preliminariais vertinimais, 2016 m. realusis BVP išaugo 2,0 %, o šį augimą skatino aktyvus asmeninis vartojimas^[2]. Staigiai kritęs svaro sterlingų kursas buvo pastebimiausia finansų rinkų reakcija į referendumo rezultatus. Infliacija, kuri buvo labai maža, padidėjo. Pinigų politika 2016 m. ir toliau buvo skatinamoji. Rugpjūčio mėn. Bank of England Pinigų politikos komitetas sumažino pagrindinę pinigų politikos palūkanų normą 25 baziniais punktais – iki 0,25 %, išplėtė savo turto pirkimo programą ir pradėjo terminuoto finansavimo programą, kad paskatintų palūkanų normų poveikį ekonomikai. Lapkričio mėn. vyriausybė paskelbė apie naujus fiskalinius įgaliojimus ir tikslines politikos priemones, ypač investicijų į būstą ir infrastruktūrą srityje, skirtas ekonomikai pereinamuoju laikotarpiu paremti.

Kinijos ekonomikos augimas 2016 m. stabilizavosi, o tai nulėmė aktyvus vartojimas ir infrastruktūros išlaidos. Metinis BVP augimas 2016 m. sudarė 6,7 % (2015 m. – 6,9 %). Investicijos į apdirbamąją gamybą tebebuvo mažos, bet investicijos į nekilnojamąjį turtą šiek tiek padidėjo. 2015 m. pasiekusi žemą lygį, importo paklausa šiek tiek padidėjo, bet ir toliau buvo mažesnė nei praeityje. Gana maža užsienio paklausa turėjo įtakos eksportui, o tai savo ruožtu neigiamai veikė importą per perdirbamosios pramonės prekybą. Pagal vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija padidėjo iki 2 %, o metinė infliacija pagal gamintojų kainų indeksą, nuo 2012 m. kovo mėn. buvusi neigiama, padidėjo iki –1,4 %.

Euro efektyvusis kursas ir toliau buvo beveik stabilus

2016 m. euro nominalusis efektyvusis kursas buvo beveik stabilus (žr. 3 pav.). Tačiau dvišaliai euro kursai kai kurių kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu pakito. Euro ir JAV dolerio kursas beveik visus 2016 m. buvo pastebimai stabilus, kadangi pajamingumas abiejose Atlanto pusėse beveik nesikeitė, bet mažėjo metų pabaigoje. Nedidelį euro kurso kritimą Japonijos jenos atžvilgiu iš dalies kompensavo padidėjęs kursas svaro sterlingų atžvilgiu.

Danijos krona šiuo metu yra vienintelė valiuta, dalyvaujanti Europos antrajame valiutų kurso mechanizme. Danijos kronos kursas buvo artimas jos centriniam kursui VKM II, o Danmarks Nationalbank 2016 m. sausio mėn. padidino savo pinigų politikos palūkanų normą ir 2016 m. vykdė grynąjį užsienio valiutos pirkimą už Danijos kronas. Česká národní banka ir toliau pirko užsienio valiutą, vykdydamas savo įsipareigojimą daryti intervencijas į užsienio valiutų rinkas, kad Čekijos kronos kursas nepakiltų virš tam tikro lygio. Hrvatska narodna banka toliau vykdė intervencijas į užsienio valiutų rinkas pagal savo reguliuojamo kintamojo valiutos kurso režimą. Bulgarijos levas ir toliau buvo susietas su euru. Euro kursas ir toliau buvo beveik stabilus Šveicarijos franko, Vengrijos forinto ir Rumunijos lėjos atžvilgiu, padidėjo Švedijos kronos atžvilgiu ir šiek tiek mažiau – Lenkijos zloto atžvilgiu.

Finansų raida

2016 m. euro zonos finansų rinkų padėtį daugiausia lėmė ECB toliau įgyvendinama skatinamoji pinigų politika. Dėl to pirmus tris ketvirčius euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumas nuosekliai mažėjo. Tačiau dėl pasaulinių veiksnių poveikio metų pabaigoje euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumas iš dalies atsigavo, palyginti su anksčiau 2016 m. fiksuotu sumažėjimu. Pinigų rinkos palūkanų normos ir ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis kaina toliau mažėjo ir pasiekė istoriškai žemiausią lygį. Toliau gerėjo ne finansų bendrovių ir namų ūkių finansavimo sąlygos.

Euro zonos pinigų rinkos palūkanų normos mažėjo

2016 m. toliau mažėjo pinigų rinkos palūkanų normos, daugiausia dėl ECB toliau švelninamos pinigų politikos.

Apie švelninimo priemones išsamiau paaiškinta 2.1 skirsnyje. Visas sumažintos palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe poveikis greitai persidavė EONIA, kuri vėliau stabilizavosi ir sudarė apie –35 bazinius punktus (žr. 4 pav.). Atitikdama savo istorinę tendenciją, mėnesio pabaigoje EONIA laikinai padidėdavo, bet mažiau negu 2015 m. pradžioje, o vėliau, įgyvendinant turto pirkimo programą (TPP), pradėjo staigiai didėti perteklinis likvidumas.

3 ir 6 mėn. EURIBOR ir toliau mažėjo ir tapo dar labiau neigiamos. EURIBOR normos smuko dar labiau sušvelninus pinigų politiką, papildomą jas mažinantį spaudimą darė perteklinio likvidumo didėjimo tendencija. Perteklinio likvidumo padidėjimą daugiau kaip 500 mlrd. eurų per metus lėmė visų pirma pirkimai pagal TPP ir mažesniu mastu – nauja tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų serija (TITRO II). Metų pabaigoje perteklinis likvidumas pasiekė 1 200 mlrd. eurų (žr. 4 pav.).

Įkaitu užtikrinamų priemonių pinigų rinkoje ir toliau smuko atpirkimo sandorių palūkanų normos, tai lėmė sumažintos pagrindinės ECB palūkanų normos, pakankamas likvidumas ir aukštos kokybės įkaito paieškos. Skelbiamų kai kurių euro zonos šalių išleisto įkaito atpirkimo sandorių palūkanų normų lygis didžiąją metų dalį buvo gerokai žemesnis už palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe lygį dėl reikalaujamo labai likvidaus įkeisto turto.

Po birželio pabaigoje įvykusio JK referendumo dėl išstojimo iš ES euro pinigų rinkos išankstinių sandorių palūkanų normos pasiekė žemiausią lygį padidėjus rinkos lūkesčiams dėl tolesnio ECB pinigų politikos švelninimo. Tačiau, mažėjant rinkos lūkesčiams dėl papildomo pinigų politikos palūkanų normos mažinimo, iki metų pabaigos vėl padidėjo išankstinių sandorių palūkanų normos ir pakilo į viršų EONIA išankstinių sandorių kreivė. Kreivės pakilimas į viršų, kartu padidėjus euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumui, buvo susijęs su pasaulinių ilgesnės trukmės obligacijų pajamingumu, kuris buvo didžiausias JAV.

Metų pabaigoje padidėjo euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumas

2016 m. euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumas apskritai buvo mažesnis negu 2015 m.; tai matyti iš tolesnės ECB paramos jam perkant euro zonos vyriausybių obligacijas ir kitų pinigų politikos priemonių. Tiek euro zonoje, tiek JAV pajamingumas buvo reikšmingai pakoreguotas dėl pasaulinės raidos (žr. 5 pav.). Dėl metų pradžioje padidėjusio pasaulinio augimo perspektyvų neapibrėžtumo labai sumažėjo nerizikingos palūkanų normos. Dėl JK referendumo rezultato pajamingumas smuko dar labiau, o vėliau optimistiškesnės perspektyvos ir JAV prezidento rinkimų rezultatai lėmė pajamingumo padidėjimą tiek euro zonoje, tiek JAV. Apskritai euro zonos pagal BVP pakoreguotas 10 m. vyriausybės obligacijų pajamingumo vidurkis 2016 m. sumažėjo apie 30 bazinių punktų ir metų pabaigoje sudarė apie 0,9 %. Euro zonos vyriausybių obligacijų pajamingumo skirtumų raida buvo gana prislopinta, tačiau šiek tiek nevienoda įvairiose šalyse.

Anksčiau laikinai mažėjusios euro zonos akcijų kainos iš esmės nepakito

Pokyčiams Kinijoje sukėlus susirūpinimą dėl pasaulinio augimo, 2016 m. pradžioje reikšmingai smuko pasaulio akcijų rinkos (žr. 6 pav.). Susirūpinimui sumažėjus, akcijų rinkos apie balandžio mėn. sugrįžo į metų pradžioje stebėtą lygį. Panaši tendencija buvo stebima JK referendumo laikotarpiu, kai, staigiai smukusios iš karto po referendumo, vėlesniais mėnesiais akcijų rinkos grįžo į prieš tai buvusį lygį. Antrąjį pusmetį euro zonos akcijų rinka gerokai išaugo dėl pagerėjusių perspektyvų. Nepaisant palyginti didelės kaitos per metus, euro zonos akcijų rinka iš esmės nepakito, o daug akcijų apimantis EURO STOXX indeksas pakilo maždaug 1 %. Nedidelis bendrojo indekso padidėjimas slėpė bankų nuosavybės vertybinių popierių sumažėjimą, kuriam neigiamą įtaką, be kita ko, darė bankų neveiksnių paskolų lygis ir toliau mažas pelningumas.

JAV nuosavybės vertybinių popierių kintamumo tendencija per metus buvo panaši, bet apskritai jų rezultatai buvo geresni – 2016 m. fiksuotas beveik 10 % padidėjimas. 2016 m. gruodžio mėn. pagrindiniai JAV nuosavybės akcijų kintamumo indeksai pakilo į naujas visų laikų aukštumas.

Ne finansų bendrovėms buvo naudinga mažesnė finansavimo skolintomis lėšomis kaina

Pinigų politikos priemonės, kurių buvo imtasi 2016 m., taip pat turėjo poveikio bendrajai nominaliajai ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis kainai, kuri 2016 m. vasarą smuko iki istoriškai žemiausio lygio (žr. 7 pav.). Bankų paskolų ne finansų bendrovėms kainą dar labiau padėjo sumažinti naujosios kovo mėn. paskelbtos TITRO II, o ypač – neigiamos palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe. Investicinį reitingą turinčių eurais išreikštų padengtųjų obligacijų, kurias išleidžia euro zonoje įsikūrusios nebankinės bendrovės, pirkimo įtraukimas kartu su kitais TPP elementais mažino finansavimo rinkoje skolintomis lėšomis kainos lygį iki gerokai žemesnio, negu buvo fiksuotas prieš metus, ir žemesnio negu bankų paskolų palūkanos lygio. Kadangi nuosavybės vertybinių popierių kainos rizikos premija ir toliau buvo padidėjusi, nuosavo kapitalo sąnaudos 2016 m. sumažėjo tik truputį. Aukštu lygiu vykdoma skatinamoji pinigų politika prisidėjo prie finansavimo skolintomis lėšomis sąnaudų, taip pat prie finansavimo skolintomis lėšomis kainų skirtumų įvairiose euro zonos šalyse ir įvairaus dydžio bendrovėse sumažinimo.

Finansavimo skolintomis lėšomis srautai 2016 m. stabilizavosi

Per 2016 m. pirmus tris ketvirčius ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis srautai stabilizavosi maždaug ties 2015 m. fiksuotu vidutiniu lygiu (žr. 8 pav.). Vertinant ilgesnio laikotarpio perspektyvą, pažymėtina, kad atsigaunančius ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis srautus, palyginti su 2014 m. pirmąjį ketvirtį buvusiu istoriškai žemiausiu jų lygiu, vis dar palaiko i) toliau mažėjančios finansavimo sąnaudos, ii) sugriežtintų kreditavimo sąlygų sušvelninimas, iii) tolesnis ekonominio aktyvumo didėjimas ir iv) aktyvesnė susijungimų ir įsigijimų veikla. Be to, skatinamoji ECB pinigų politika prisidėjo prie palankių sąlygų ne finansų bendrovių prieigai prie finansavimo rinkoje skolintomis lėšomis sudarymo. TPP išplėtimas 2016 m. birželio mėn. į ją įtraukiant bendrovės obligacijas ypač prisidėjo prie skolos vertybinių popierių išleidimo tais metais. Pagerėjusios kreditavimo sąlygos^[3] ir mažesnės palūkanų normos leido ne PFĮ truputį daugiau naudotis finansavimu iš bankų skolintomis lėšomis, o paskolų iš ne PFĮ ir likusio pasaulio sektoriaus per metus labai sumažėjo. Nebiržinės akcijos ir kita nuosavybė toliau buvo didžiausia ne finansų bendrovių finansavimo skolintomis lėšomis sudedamoji dalis, kurią palaikė didelis nepaskirstytasis pelnas. Biržinių akcijų emisiją ribojo palyginti didelės nuosavo kapitalo sąnaudos. Be to, bendrai pagerėjusi ne finansų bendrovių prieiga prie finansavimo skolintomis lėšomis mažino prekybos kreditą ir įmonių tarpusavio skolinimo dinamiką.

Sparčiau augo grynoji namų ūkių turto vertė

Per 2016 m. pirmus tris ketvirčius grynoji namų ūkių turto vertė toliau didėjo vis sparčiau (žr. 9 pav.). Nuolat kilusi būsto kaina lėmė reikšmingą namų ūkių turimo nekilnojamojo turto kapitalo prieaugį. 2016 m. pakilusi akcijų kaina lėmė namų ūkių turimo finansinio turto vertės padidėjimą ir darė teigiamą poveikį grynojo turto didėjimui.

Paskolų euro zonos namų ūkiams kaina nukrito iki rekordiškai mažos, bet ir toliau buvo skirtinga įvairiose šalyse ir pagal paskolų terminus, o ilgalaikių paskolų kaina sumažėjo daugiau negu trumpalaikių. Namų ūkių sektoriaus skolinimasis iš bankų 2016 m. ir vėl didėjo.

Plataus masto ekonomikos atsigavimas

2013 m. pradžioje prasidėjęs euro zonos ekonomikos atsigavimas, nulemtas vidaus paklausos, vyko ir 2016 m. Kalbant apie ekonomikos aktyvumą skatinančius veiksnius, atrodo, kad dabartinis augimas tampa stabilesnis (žr. 2 intarpą). O dėl padidėjusio neapibrėžtumo pasaulyje vis dar lėtai auganti užsienio paklausa slopino euro zonos ekonomikos aktyvumą. Todėl 2016 m. vidutinis metinis augimas sudarė 1,7 % (žr. 10 pav.). Šis augimas buvo tik šiek tiek mažesnis už 2015 m. 2,0 % augimą, kurį didino itin sparčiai augęs Airijos BVP. Asmeninio vartojimo augimo tempas, kurį ir vėl skatino didėjančios disponuojamosios pajamos, buvo panašus kaip ir 2015 m., o investicijos augo šiek tiek lėčiau nei ankstesniais metais, nepaisant atsigaunančio statybų sektoriaus. Valdžios sektoriaus vartojimas 2016 m. didėjo spartesniu tempu ir darė teigiamą įtaką ekonomikos augimui (žr. 1 skyriaus 1.6 skirsnį). Ekonomikos atsigavimas apėmė gana daug euro zonos šalių.

Euro zonos ekonomika toliau augo

ECB labai skatinančios pinigų politikos pozicija ir toliau buvo perduodama realiajai ekonomikai ir parėmė vidaus paklausą. Padidėjęs įmonių pelningumas ir labai palankios finansavimo sąlygos dar labiau skatino augančias investicijas. Be to, vis didėjantis užimtumas, kuriam teigiamą įtaką darė ankstesnės struktūrinės reformos, tebeskatino ekonomikos atsigavimą. Vis dar gana mažos naftos kainos taip pat skatino augimą 2016 m. Tačiau viešojo ir privačiojo sektorių įsiskolinimas, kuris kai kuriose šalyse tebebuvo didelis, ir su juo susijęs poreikis mažinti finansinį svertą slopino vidaus paklausą. Be to, lėtai įgyvendinamos struktūrinės reformos toliau stabdė augimą.

2016 m. euro zonos asmeninis vartojimas toliau didėjo, o vidutinis metinis augimo tempas sudarė apie 2,0 % ir buvo beveik toks pat kaip ir praėjusiais metais. Pagrindiniai veiksniai, skatinę augantį asmeninį vartojimą, buvo mažos naftos kainos, ypač metų pradžioje, ir pagerėjusi euro zonos darbo rinkų padėtis, dėl kurios padidėjo darbo pajamos. Šiuo atžvilgiu prie bendrųjų nominaliųjų darbo pajamų augimo 2016 m. labiausiai prisidėjo augantis darbo vietų skaičius, o ne didesnis darbo užmokestis. Mažos palūkanų normos toliau skatino asmeninį vartojimą, kadangi skolintis tapo pigiau, o taupyti – mažiau naudinga. Be to, nors euro zonos namų ūkių grynosios palūkanų pajamos 2016 m. truputį sumažėjo, dėl mažesnių palūkanų normų ištekliai buvo daugiausia perskirstyti iš grynųjų taupytojų gryniesiems skolininkams, kurie paprastai turi didesnį polinkį vartoti nei grynieji taupytojai^[9].

Pastaraisiais metais ECB įgyvendintos pinigų politikos priemonės, įskaitant 2016 m. kovo mėn. paskelbtą bendrovių sektoriaus pirkimo programą, skatino paklausą, o kartu ir investicijas. Todėl 2016 m. investicijos ir toliau reikšmingai prisidėjo prie augimo ir rodė padidėjusį įmonių pelną, mažiau ribotą paklausą bei geriau panaudojamus pajėgumus. Be to, pinigų politikos priemonės padidino verslo pasitikėjimą, sumažino įmonių grynuosius palūkanų mokėjimus ir sušvelnino finansines sąlygas, taip pat ir mažoms bei vidutinėms įmonėms, o tai dar labiau didino verslo investicijas. Prie verslo investicijų atsigavimo ypač prisidėjo investicijos į transporto įrangą. Vis dėlto kai kurie veiksniai stabdė įmonių investicinę veiklą – pavyzdžiui, jau senokai mažėjantys euro zonos ilgalaikio augimo lūkesčiai, dėl didelio įmonių įsiskolinimo vis dar koreguojami įmonių balansai ir mažiau aktyvi pasaulinė prekyba.

Atsigaunant euro zonos būsto rinkoms, investicijos statybų sektoriuje taip pat augo, nors ir nuo žemo lygio. Atsigavimas būsto rinkose buvo susijęs su didesne paklausa, kurią savo ruožtu skatino didėjančios realiosios pajamos, palankios hipotekos palūkanų normos ir skolinimo sąlygos, kurias rėmė pinigų politikos priemonės, bei kai kuriose šalyse taikomos fiskalinės paskatos. Be to, alternatyvių namų ūkių investicijų grąža tebebuvo maža, o tai skatino tolesnes investicijas į gyvenamąjį būstą. Būsto rinkos atsigavimas apėmė daug euro zonos šalių.

Ekonomikos augimo dinamiką 2016 m. toliau slopino prasta išorės aplinka, tai nusvėrė teigiamą pavėluoto reikšmingo euro kurso kritimo 2014–2015 m. poveikį (žr. 1 skyriaus 1.1 skirsnį). Euro zonos eksportas į JAV, Aziją (neįskaitant Kinijos) ir besiformuojančios rinkos ekonomikos šalis 2016 m. tebebuvo prislopintas. O prekybos partneriai Europoje ir Kinijoje atsilaikė prieš šiuos neigiamus veiksnius ir vis labiau prisidėjo prie euro zonos eksporto. Prekyba euro zonos viduje 2016 m. padidėjo ir buvo susijusi su vidaus paklausos raida.

Kalbant apie sektorius, pasakytina, kad 2016 m. augo daugelio sektorių produkcija (žr. 11 pav.). Visa bendroji pridėtinė vertė, kuri 2015 m. antrąjį ketvirtį viršijo savo prieškrizinį lygį, fiksuotą 2008 m. pirmąjį ketvirtį, 2016 m. vidutiniškai padidėjo apie 1,7 %. Pridėtinės vertės augimas pramonėje, neįskaitant statybos, 2016 m. sulėtėjo iki maždaug 1,6 %, o paslaugų sektoriuje ji išaugo 1,8 %, šiek tiek daugiau nei 2015 m. Pridėtinė vertė statybų sektoriuje, nors vis dar gerokai mažesnė nei prieš krizę, padidėjo apie 2,0 % – tai buvo didžiausias augimo tempas nuo 2006 m. Tai patvirtina, kad statybų sektoriaus raida tampa vis labiau teigiama po ilgo mažėjimo arba lėto augimo laikotarpio, kuris tęsėsi nuo 2008 m.

Euro zonos užimtumas toliau augo

Darbo rinkos 2016 m. toliau atsigavo (žr. 12 pav.). Iki 2016 m. trečiojo ketvirčio euro zonos užimtų gyventojų skaičius buvo 1,2 % didesnis nei tuo pačiu metu 2015 m. arba 3 % didesnis nei paskutinio didžiausio kritimo metu, 2013 m. antrąjį ketvirtį. Tačiau užimtumas buvo apie 0,5 % mažesnis už 2008 m. pirmąjį ketvirtį fiksuotą aukščiausią prieškrizinį lygį. Kalbant apie užimtumo pasiskirstymą pagal sektorius, pasakytina, kad užimtumas labiausiai padidėjo paslaugų sektoriuje ir šiek tiek mažiau pramonėje, neįskaitant statybos, o statybų sektoriuje buvo beveik stabilus.

2016 m. pirmus tris ketvirčius visos dirbtos valandos didėjo panašiu tempu kaip ir užimtumas pagal darbuotojų skaičių. Metinis vieno dirbančio asmens našumo kilimas tebebuvo mažas: per 2016 m. pirmus tris ketvirčius jis vidutiniškai sudarė apie 0,4 % per ketvirtį, palyginti su metiniu 1,0 % kilimu 2015 m. (tačiau šį augimą padidino patikslintas Airijos BVP).

Nedarbo lygis 2016 m. toliau mažėjo ir gruodžio mėn. sudarė 9,6 %. Tai buvo mažiausias lygis nuo 2009 m. vidurio. Nuo 2013 m. antrojo pusmečio mažėjantis nedarbas apima daugelį lyties ir amžiaus grupių. 2016 m. vidutinis nedarbo lygis sudarė 10,0 % (2014 m. – 11,6 %, 2015 m. – 10,9 %). Tačiau platesni darbo rinkos sąstingio matai tebebuvo padidėję.

Kainų ir sąnaudų raida

2016 m. bendrąją infliaciją pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) euro zonoje daugiausia lėmė energijos kainos. Dėl to 2016 m. pirmais mėnesiais infliacijos lygis buvo žemas ar net neigiamas, bet vėliau, blėstant neigiamam energijos kainų poveikiui, jis ėmė kilti. Grynoji infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, nerodė aiškaus didėjimo ir 2016 m. svyravo tarp 0,7 % ir 1,0 %.

Bendrąją infliaciją daugiausia lėmė energijos kainos

Bendroji infliacija euro zonoje vidutiniškai padidėjo nuo 0,0 % (2015 m.) iki 0,2 % (2016 m.). Infliacijai pagal SVKI didžiausią poveikį darė energijos kainų pokyčiai (žr. 13 pav.). Pavasarį bendroji infliacija buvo neigiama, tačiau po to pamažu didėjo. Palyginti su balandžio mėn. pasiektu žemu lygiu, iki gruodžio mėn. ji padidėjo daugiau nei 1 1/4 procentinio punkto.

Tačiau įvairūs alternatyvūs grynosios infliacijos rodikliai nerodo jokios aiškios didėjimo tendencijos (žr. 14 pav.). 2016 m. infliacija pagal SVKI, neįskaitant energijos ir maisto produktų, svyravo tarp 0,7 % ir 1 %. Infliacinio impulso stoką lėmė netiesioginis bei slopinantis naftos ir kitų žaliavų kainų poveikis, pasireiškiantis po tam tikro laiko. Apskritai vidaus sąnaudų spaudimas, ypač darbo užmokesčio kilimas, taip pat nebuvo didelis (žr. 3 intarpą).

Išsamiau nagrinėjant pagrindines SVKI sudedamąsias dalis, matyti, kad per visus 2016 m. energijos infliacija bendrąją infliaciją veikė neigiamai – ji vidutiniškai sumažėjo –0,5 procentinio punkto. Tai iš esmės lėmė naftos kainų eurais raida, kuri pirmiausia daro įtaką vartotojų skystojo kuro kainoms. Ji taip pat turi įtakos dujų kainoms, tačiau poveikis yra netiesioginis, silpnesnis ir pasireiškia vėliau^[14].

2015 m. didėjusi ir tų metų ketvirtąjį ketvirtį siekusi 1,4 %, maisto produktų infliacija 2016 m. vidutiniškai sumažėjo iki 1,0 %. Šį sumažėjimą ir svyravimus visus metus iš esmės lėmė perdirbtų maisto produktų, ypač vaisių ir daržovių, kainų pokyčiai, daugiausia susiję su pereinamojo laikotarpio veiksniais, pavyzdžiui, staigiu su oro sąlygomis susijusiu padidėjimu liepos ir rugpjūčio mėn. ir vėlesniu, reikšmingu sumažėjimu rugsėjo ir spalio mėn. Perdirbtų maisto produktų kainos, atvirkščiai, visus metus iš esmės nekito.

Sausio ir vasario mėn. siekęs 0,7 %, pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų metinis pokyčio tempas sulėtėjo ir nuo rugpjūčio iki gruodžio mėn. siekė 0,3 %. Tai lėmė ilgalaikio vartojimo ir vidutinės trukmės prekių – dviejų pramonės, neįskaitant energijos, prekių sudedamųjų dalių, kurių importo dalis yra didžiausia, todėl labai tikėtina, kad jas paveiks 2015 m. pavasarį pradėjęs stiprėti euro nominalusis efektyvusis kursas – kainos. Trumpalaikio vartojimo prekių infliacija iš esmės tebebuvo stabili.

Dėl šių priežasčių gavybos procesų poveikis 2016 m. vis dar buvo silpnas. 2015 m. gerokai sulėtėjęs, importo kainų metinis pokyčio tempas iki 2016 m. pradžios buvo neigiamas – tai iš esmės susiję su sustiprėjusio euro nominaliojo efektyviojo kurso tiesioginiu poveikiu (žr. 15 pav.). Vertinant vidaus paklausą, pasakytina, kad gamintojų kainų infliacija ne maisto vartojimo prekių pramonės šakose visus metus buvo tik šiek tiek didesnė už nulį. Gamintojų kainų raida tarpinio vartojimo prekių pramonėje susijusi su dideliu žalios naftos ir kitų žaliavų kainų poveikiu ankstyvuose ir vėlesniuose kainų grandinės etapuose (pagal vartojimo prekių kainas).

2016 m. paslaugų kainos svyravo apie 1,1 % ir buvo gerokai mažesnės už jų ilgalaikį vidurkį. Suderinto vartotojų kainų indekso paslaugų sudedamosios dalies elementai paprastai yra gaminami vidaus rinkoje, o tai reiškia, kad paslaugų kainos turėtų būti glaudžiau susijusios su vidaus paklausos ir darbo sąnaudų pokyčiais. Taigi nedideli pokyčiai, tikėtina, susiję su vis dar dideliu sąstingiu euro zonos produktų ir darbo rinkose.

Vidaus sąnaudų spaudimas tebebuvo mažas

Vidaus sąnaudų spaudimas, susijęs su darbo sąnaudomis, 2016 m. pirmus tris ketvirčius toliau buvo nedidelis.

Atlygio vienam samdomajam darbuotojui ir vienetinių darbo sąnaudų augimas euro zonoje 2016 m. pirmus tris ketvirčius vidutiniškai sudarė 1,3 % ir 0,9 % (žr. 16 pav.). 2016 m., palyginti su 2015 m., vienetinės darbo sąnaudos truputį sumažėjo – tai iš esmės susiję su darbo našumo mažėjimu. Atlygio vienam samdomajam darbuotojui augimo tempas tebebuvo mažas. Vangų darbo užmokesčio spaudimą lėmė vis dar didžiulę darbo rinkos dalį apėmęs sąstingis, pastaraisiais metais darbo rinkose vykdomos struktūrinės reformos, kurios turėjo įtakos spartesniam darbo užmokesčio lankstumo mažėjimui kai kuriose euro zonos šalyse, ir maža infliacija^[15].

Vidaus sąnaudų spaudimas, susijęs su pelno pokyčiais (matuojamais kaip bendrasis likutinis perteklius), 2016 m. buvo šiek tiek silpnesnis nei 2015 m. Tai gali reikšti, kad dėl prekybos sąlygų, gėrėjusių dėl nedidelių importo kainų (pagrindinio 2015 m. pelną didinančio veiksnio), didėjęs pelnas ėmė mažėti, nes naftos kainos, 2016 m. pradžioje pasiekusios žemą lygį, toliau kilo^[16]. Dėl šios priežasties pelnas vienam produkcijos vienetui buvo pagrindinis veiksnys, 2015 m. ketvirtąjį ketvirtį–2016 m. trečiąjį ketvirtį skatinęs nedidelį BVP defliatoriaus metinio pokyčio tempo sumažėjimą.

Nusistovėjo ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai

2016 m. apklausų duomenimis pagrįsti ilgojo laikotarpio infliacijos lūkesčiai nusistovėjo. Remiantis Profesionaliųjų prognozuotojų apklausos duomenimis, 2016 m. infliacijos lūkesčiai penkeriems ateinantiems metams sudarys 1,8 %. Pagal Consensus Economics 2016 m. spalio mėn. atliktą apklausą ilgesnės trukmės infliacijos lūkesčiai buvo šiek tiek didesni – jų rodiklis siekė 1,9 %. Liepos mėn. pasiekę istorines žemumas, infliacijos lūkesčiai, numatomi pagal 5 m. su infliacija susietų apsikeitimo sandorių palūkanų normą po 5 m., ėmė gerėti. Tačiau visus metus rinka pagrįsti ilgalaikiai infliacijos lūkesčiai vis dar buvo mažesni už apklausomis nustatytus infliacijos lūkesčius.

Pinigų ir kredito pokyčiai

Mažos palūkanų normos ir ECB pinigų politikos priemonių poveikis ir toliau lėmė pinigų ir kredito raidą. 2016 m. pinigų kiekio augimas tapo stabilus ir buvo tvarus, o paskolų kiekis tebeaugo pamažu.

Pinigų kiekio augimas iš esmės tebebuvo stabilus

2016 m. pinigų kiekio augimo tempas nesikeitė, nors 2016 m. antrojoje pusėje P3 augimas šiek tiek sulėtėjo (žr. 17 pav.). Metinis P3 augimas nuo 4,7 % (2015 m. pabaigoje) ūgtelėjo iki 5,0 % (2016 m. gruodžio mėn.). Kadangi dėl labai mažų palūkanų normų ir plokščios pajamingumo kreivės likvidžių indėlių turėjimo alternatyviosios sąnaudos buvo mažos, P3 augimą toliau skatino jo likvidžiausios sudedamosios dalys. ECB nestandartinės priemonės, ypač turto pirkimo programa (TPP), taip pat buvo svarbus pinigų kiekio pokyčius euro zonoje lėmęs veiksnys. P1 augimo tempas, kurį lemia paspartėjęs namų ūkių ir ne finansų bendrovių turimų vienos nakties indėlių augimas, buvo spartus, tačiau šiek tiek mažesnis, palyginti su 2015 m. viduryje pasiektu aukščiausiu lygiu. 2016 m. gruodžio mėn. jis siekė 8,8 % (2015 m. gruodžio mėn. – 10,7 %).

Kalbant apie pagrindines P3 sudedamąsias dalis, pasakytina, kad prie tebevykstančio ne vienos nakties trumpalaikių indėlių (P2 atėmus P1) mažėjimo, kuris stabdė P3 augimą, prisidėjo ir menkas atlygis už mažesnio likvidumo piniginį turtą. Likvidžiųjų rinkos priemonių (P3 atėmus P2), kurios turi nedaug įtakos P3, augimo tempas šiek tiek padidėjo; tai lėmė stabilus pinigų rinkos fondų akcijų bei vienetų augimas ir padidėjęs bankų turimų trumpalaikių skolos vertybinių popierių kiekis.

Pinigų kūrimą tebeskatino vidaus šaltiniai

2016 m. vidaus atitiktiniai, išskyrus kreditą valdžios sektoriui, skatino P3 augimą (žr. mėlynus stulpelius 18 pav.). Dėl šios priežasties kredito privačiajam sektoriui augimas po truputį spartėjo. Kita vertus, dėl ypač neigiamo metinio PFĮ ilgesnės trukmės finansinių įsipareigojimų (neįskaitant kapitalo ir rezervų) kitimo tempo P3 tebeaugo. Tai iš dalies lėmė sąlyginai plokščia pajamingumo kreivė, susijusi su ECB pinigų politikos priemonėmis, dėl kurios mažėja ilgesnės trukmės indėlių ir bankų obligacijų patrauklumas investuotojams. Tam įtakos taip pat turėjo tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO), kaip alternatyvos ilguoju laikotarpiu finansuoti bankus rinkoje, patrauklumas.

P3 augimą ypač skatino skolos vertybinių popierių įsigijimas, vykdomas pagal viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP) (žr. raudonus stulpelius 18 pav.). PFĮ kredito valdžios sektoriui, išskyrus Eurosistemą, įtaka, atvirkščiai, buvo neigiama (žr. žalius stulpelius 18 pav.). Euro zonos PFĮ grynojo išorės turto pozicija (per bankus vykdomų euro zonos ne PFĮ grynųjų išorės įsipareigojimų pozicijos veidrodinis atspindys) tebebuvo svarbiausias P3 metinį augimą stabdantis veiksnys (žr. geltonus stulpelius 18 pav.). Tai ypač lėmė tebesitęsiantis kapitalo nutekėjimas iš euro zonos ir tebevykdomas portfelių perbalansavimas didinant ne euro zonos investicinių priemonių dalį. Ši tendencija ypač susijusi su euro zonos vyriausybių obligacijomis, kurias pagal VSPP parduoda nerezidentai, nes taip gaunamos pajamos buvo daugiausia investuojamos į ne euro zonos priemones.

Toliau pamažu gerėjo kredito augimo rodikliai

Nuoseklus kredito augimo atsigavimas buvo susijęs su paskolų privačiajam sektoriui pokyčiais (žr. 17 pav.). PFĮ kredito euro zonos rezidentams (įskaitant valdžios ir privatųjį sektorius) metinis augimo tempas didėjo visus 2016 m. – nuo 2,3 % (2015 m. gruodžio mėn.) iki 4,7 % (2016 m. gruodžio mėn.). Ypač padidėjo skolinimas ne finansų bendrovėms. Paskolų ne finansų bendrovėms metiniai augimo rodikliai buvo gerokai didesni, palyginti su 2014 m. pirmąjį ketvirtį pasiektu žemiausiu lygiu. Šiuos pokyčius lėmė tolesnis bankų finansavimo sąnaudų mažėjimas, kuriam įtaką darė ECB taikomos nestandartinės pinigų politikos priemonės, gerokai sumažinusios bankų paskolų palūkanų normas. Kita vertus, konsoliduojami bankų balansai ir kai kuriose šalyse esantys vis dar aukšti neveiksnių paskolų lygiai toliau stabdo paskolų augimą.

Be to, kaip parodė 2017 m. sausio mėn. euro zonos bankų apklausos dėl skolinimo sąlygų rezultatai, visų kategorijų paskolų paklausos pokyčiai skatino paskolų augimą, o paskolų teikimo įmonėms sąlygos iš esmės stabilizuojasi. Per apklausą nustatyta, kad žemas bendras palūkanų normų lygis, susijungimų ir įsigijimų veikla, restruktūrizacija ir būsto rinkos perspektyvos yra svarbūs paskolų paklausos didėjimą skatinantys veiksniai. Tokiomis aplinkybėmis TPP darė švelninamąjį poveikį kredito standartams, o ypač kreditavimo terminams ir sąlygoms. Bankai taip pat tvirtino, kad papildomas likvidumas, kurį užtikrino TPP ir TITRO, buvo naudojamas paskoloms bei finansavimui iš kitų šaltinių pakeisti. Jie nurodė, kad ECB neigiama palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe didino skolinimo apimtį, o paskolų maržas – mažino.

Namų ūkiams ir ne finansų bendrovėms taikomos bankų paskolų palūkanų normos pasiekė istoriškai žemiausią lygį

Dėl ECB vykdomos skatinamosios pinigų politikos, pagerėjusių balansų ir mažėjančio finansų rinkų susiskaidymo bankų sudėtinės finansavimosi sąnaudos pradėjo mažėti – jos pasiekė istoriškai žemiausią lygį. Pasinaudodami finansavimosi sąnaudų mažėjimu nuo 2014 m. birželio mėn. bankai mažino paskolų palūkanų normas (žr. 19 pav.), kurios taip pat pasiekė istoriškai žemiausią lygį. Nuo 2014 m. birželio (kai ECB ėmė taikyti skatinamąsias kredito priemones) iki 2016 m. gruodžio mėn. sudėtinės bankų paskolų palūkanų normos ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams sumažėjo maždaug 110 bazinių punktų. Be to, sumažėjo ne finansų bendrovėms ir namų ūkiams taikomų bankų paskolų palūkanų normų skirtumai įvairiose šalyse.

Fiskalinė politika ir struktūrinės reformos

2016 m. euro zonos fiskalinis deficitas toliau mažėjo, daugiausia dėl mažesnių palūkanų mokėjimų ir palankios ciklinės pozicijos, o euro zonos fiskalinė padėtis buvo ekspansinė. Euro zonos valstybių skolos ir BVP santykis toliau mažėjo. Tačiau kai kuriose šalyse skolos lygis tebėra aukštas, todėl reikalingos tolesnės pastangos ir labiau augimą palaikanti fiskalinė politika, kad valstybės skolos rodikliai stabiliai mažėtų. Aktyviau įgyvendinamos reformos verslo ir reguliavimo aplinkoje padėtų didinti euro zonos augimo potencialą. Be to, reikalingos visapusiškos darbo rinkos reformos užimtumui didinti.

2016 m. toliau mažėjo fiskaliniai deficitai

Kaip rodo 2016 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominės prognozės, euro zonos valdžios sektoriaus fiskalinis deficitas sumažėjo nuo 2,1 % BVP (2015 m.) iki 1,8 % BVP (2016 m.) (žr. 20 pav.). Ši prognozė yra iš esmės tokia pati kaip ir Europos Komisijos 2017 m. žiemos ekonominė prognozė. Deficitas sumažėjo dėl mažesnių palūkanų mokėjimų ir palankios ciklinės pozicijos, jie atsvėrė prastėjantį dėl cikliškumo pakoreguotą pirminį balansą. Sumažėjęs bendrasis euro zonos fiskalinis deficitas buvo susijęs su pagerėjusiomis daugelio euro zonos šalių fiskalinėmis pozicijomis.

Euro zonos fiskalinė padėtis, kurią rodo dėl cikliškumo pakoreguoto pirminio balanso pokytis, atėmus valstybės paramos finansų sektoriui poveikį biudžetui, 2016 m. buvo ekspansinė (žr. 20 pav.)^[20]. Tai buvo daugiausia susiję su diskretinėmis fiskalinėmis priemonėmis pajamų pusėje, tokiomis kaip tiesioginių mokesčių mažinimas kai kuriose euro zonos šalyse. Tokią padėtį taip pat parėmė gana dinamiškas socialinių išmokų ir tarpinio vartojimo augimas. Taip pat yra duomenų, kad kai kurios šalys galėjo panaudoti dalį palūkanų santaupų pirminėms išlaidoms didinti, o ne savo valstybės skolos lygiui mažinti ar atsargoms kaupti. Pabėgėlių srautas padarė mažesnį poveikį valstybės finansams nei praėjusiais metais.

Euro zonos valstybės skolos rodiklis toliau mažėjo

2014 m. aukščiausią tašką pasiekęs euro zonos valstybės skolos ir BVP santykis pamažu toliau mažėjo. Remiantis 2016 m. gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėmis prognozėmis, skolos ir BVP santykis sumažėjo nuo 90,4 % (2015 m.) iki 89,4 % (2016 m.). Geresnį skolos rodiklį 2016 m. beveik vienodai lėmė trys veiksniai: i) palanki augimo ir palūkanų normų skirtumo raida dėl mažų palūkanų normų ir ekonomikos atsigavimo, ii) maži pirminiai perviršiai ir iii) neigiamas deficito ir skolos koregavimas (žr. 21 pav.).

Tačiau kai kuriose šalyse valstybės skolos lygis tebėra aukštas ir netgi didėja. Tai kelia vis didesnį susirūpinimą, kadangi didelė valstybės skolos našta daro ekonomiką pažeidžiamesnę esant makroekonominiams sukrėtimams ir finansų rinkos nestabilumui ir riboja fiskalinės politikos galimybes švelninti sukrėtimų poveikį^[21]. Taigi, valstybės, kuriose didelis skolos ir BVP santykis, turi itin stengtis užtikrinti, kad jų valstybės skolos rodikliai stabiliai mažėtų ir visiškai atitiktų Stabilumo ir augimo pakto (SAP) reikalavimus. Skolos tvarumo rizikos mažinimas taip pat itin svarbus vertinant ilgesnio laikotarpio perspektyvą, atsižvelgiant į esminius iššūkius dėl gyventojų senėjimo, susijusius su didėjančiomis pensijų, sveikatos priežiūros ir ilgalaikės globos išlaidomis. 2016 m. Europos Komisijos ataskaitoje dėl sveikatos priežiūros nustatyti pagrindiniai reformų poreikiai ES šalyse, kad būtų sumažintas sveikatos ir ilgalaikės globos išlaidų spaudimas^[22].

Nevienoda įvairių šalių turima fiskalinė erdvė

Nors tolesnės fiskalinės konsolidacijos pastangos keliose euro zonos šalyse yra būtinos fiskaliniam tvarumui užtikrinti, kitos šalys turi fiskalinės erdvės, visiškai atitikdamos SAP reikalavimus. SAP suteikia šiek tiek lankstumo, kuris gali būti palankus įgyvendinant stabilizavimo poreikius nacionaliniu lygmeniu. Pavyzdžiui, SAP suteikia šiek tiek veikimo laisvės viešųjų investicijų ir struktūrinių reformų sąnaudų srityje.

Fiskalinės erdvės dydis ir jos panaudojimas įvairiose euro zonos šalyse skyrėsi. Kai kurios šalys, tokios kaip Vokietija, pasinaudojo turima fiskaline erdve, pavyzdžiui, kad prisitaikytų prie didelio pabėgėlių antplūdžio poveikio biudžetui. Šalims, neturinčioms fiskalinės erdvės, atvirkščiai, teko įgyvendinti fiskalines priemones, kad užtikrintų SAP reikalavimų laikymąsi. Kai kurioms šalims, pavyzdžiui, Italijai, Latvijai ir Lietuvai, taip pat buvo naudinga galimybė turėti didesnį deficitą; ją suteikia SAP nuostata dėl lankstumo viešųjų investicijų, pensijų reformų ir struktūrinių reformų srityse.

Norėdamos tinkamiausiai pasinaudoti turima fiskaline laisve, šalys turėtų savo politikos veiksmus orientuoti į gerai suplanuotas viešųjų investicijų išlaidas, kurios galėtų daryti ilgalaikį poveikį ekonomikos augimui vidutiniu laikotarpiu. Nors makroekonominio poveikio mastas nėra aiškus, galima tikėtis, kad viešosios investicijos turės teigiamą poveikį paklausai ir padidins potencialią produkcijos apimtį, didindamos valstybės kapitalo atsargas^[23].

Be to, šalys turėtų siekti palankesnės augimui fiskalinės politikos, kad paremtų ekonomikos stabilizavimą. Kalbant apie išlaidas, pažymėtina, kad išlaidų peržiūros yra vilčių teikiantis būdas nustatyti išlaidas, kurios nebūtinai kelia gerovę, tačiau padėtų užtikrinti efektyvesnį valstybės lėšų panaudojimą. O kalbant apie pajamas, pabrėžtina, kad kai kuriose šalyse mokesčių sistemos palankumo augimui didinimas ir kova su mokesčių vengimu yra svarbios reformų sritys. Kalbant konkrečiau, pasakytina, kad darbo jėgos mokesčių pleišto, t. y. darbo pajamų mokesčių naštos dėl fizinių asmenų pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, mažinimas gali daryti teigiamą įtaką augimui ir užimtumui^[24].

Nevienodas ES fiskalinių taisyklių laikymasis

Šalys turi užtikrinti griežtą SAP nuostatų laikymąsi ir laiku vykdomą skolos tvarumo rizikos mažinimą. 2016 m. euro zonos šalys gana nevienodai laikėsi SAP reikalavimų, o kalbant apie jų įgyvendinimą, pasakytina, kad fiskalinių taisyklių taikymas galėtų būti griežtesnis, siekiant užtikrinti, kad SAP ir toliau būtų visiškai patikimas.

Fiskalinės konsolidacijos procesas tebevyksta ir padėjo kelioms šalims užbaigti perviršinio deficito procedūras (PDP). 2016 m. PDP Airijai ir Slovėnijai buvo nutraukta numatytu laiku, o Kiprui ji nutraukta netgi prieš vienus metus iki sueinant PDP terminui. Iš euro zonos šalių 2017 m. pradžioje tik Prancūzijai, Ispanijai ir Portugalijai tebebuvo taikoma SAP korekcinė dalis^[25].

Vis dėlto keliose euro zonos šalyse Europos Komisija nustatė dideles konsolidavimo spragas SAP reikalavimų atžvilgiu 2016 m. ir vėliau. Tačiau dėl to atitinkamos SAP procedūros iš esmės nebuvo griežtinamos^[26]. Pavyzdžiui, kalbant apie 2016 m. gegužės mėn. paskelbtas konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas, pasakytina, kad Komisija tyrė skolos kriterijaus pažeidimą Belgijoje, Italijoje ir Suomijoje 2015 m. Tačiau, remdamasi skaitinio lyginamojo skolos rodiklio ir (arba) atitinkamų veiksnių vertinimu, kaip numatyta SAP, ji nusprendė nepradėti PDP. Be to, nepaisant Ispanijos ir Portugalijos nesugebėjimo imtis efektyvių veiksmų, 2016 m. rugpjūčio mėn. Taryba laikėsi Komisijos rekomendacijos netaikyti baudų. Ispanijos PDP terminas buvo pratęstas dvejiems metams – iki 2018 m. ir reikšmingai sumažintas reikalaujamo koregavimo mastas. Portugalijos, kuri patyrė finansų sektoriui teiktos paramos fiskalines sąnaudas, PDP terminas buvo pratęstas vieniems metams – iki 2016 m. Be to, Komisija nepateikė pasiūlymo sustabdyti tam tikrų Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšų dalių teikimą.

2016 m. lapkričio 16 d. Europos Komisija paskelbė 2017 m. biudžeto planų projektų vertinimą. Ji nustatė, kad šešioms šalims, kurioms taikoma prevencinė dalis, t. y. Belgijai, Italijai, Kiprui, Lietuvai, Slovėnijai ir Suomijai, gresia rizika neatitikti SAP reikalavimų^[27]. Kalbant apie šalis, kurioms taikoma korekcinė dalis, pasakytina, kad Prancūzija ir Ispanija, pateikusi patikslintą biudžeto plano projektą, buvo įvertintos kaip iš esmės atitinkančios SAP nuostatas. Manoma, kad Portugalija viršijo reikšmingo nukrypimo ribą, nors ir labai nedaug. 2016 m. gruodžio 5 d. Euro grupė pareiškė, kad valstybės narės, kurioms tebetaikoma SAP korekcinė dalis, turėtų užtikrinti, kad būtų laiku ištaisyta perviršinio deficito padėtis, vėliau – kad būtų tinkamai artėjama prie vidutinės trukmės tikslo ir kad būtų laikomasi skolos taisyklės^[28].

Didesniam potencialiam augimui būtinos geresnės institucijos

Nors ekonomika atsigauna, kalbant apie jos augimą, pasakytina, kad euro zona tebepatiria vidutinio laikotarpio ir ilgalaikių struktūrinių iššūkių. Lėtas darbo našumo augimas, aukštas skolos lygis ir struktūrinis nedarbas trukdo spartesniam ekonomikos augimui, todėl reikia didinti pasiūlos politikos poveikį. Pateikta daug įrodymų, kad menkas BVP ir užimtumo augimas susijęs su prastesne nacionalinių institucijų kokybe (pvz., korupcijos kontrolės ir teisinės valstybės srityje) bei su nelanksčiomis darbo ir produktų rinkų struktūromis^[29]. Iš tiesų, patikimos institucijos ir ekonominės struktūros yra būtinos euro zonos atsparumui ir ilgalaikei gerovei užtikrinti (žr. 22 pav.)^[30].

Kai kurie rodikliai rodo, kad reformų sparta euro zonoje reikšmingai sulėtėjo po 2013 m., o reformų įgyvendinimo tempas krito iki prieškrizinio lygio^[31]. Reformų sulėtėjimas nuvilia, kadangi jau yra pavyzdžių, kaip krizės metu įgyvendintos patikimos ir gerai suplanuotos reformos davė reikšmingą naudą jas įgyvendinusioms euro zonos šalims^[32].

Lėtas reformų įgyvendinimas kelia nerimą dėl euro zonos augimo ir užimtumo perspektyvų ir stabdo būtiną tolesnį pinigų sąjungos gebėjimo absorbuoti sukrėtimus stiprinimą. Pažanga įgyvendinant 2016 m. Europos Komisijos konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas parodyta 1 lentelėje. Akivaizdu, kad reformų įgyvendinimas euro zonos šalyse buvo gana ribotas. Pavyzdžiui, nė viena rekomendacija nebuvo įgyvendinta visiškai, o esminė pažanga buvo padaryta įgyvendinant vos dvi rekomendacijas. Tačiau 2016 m. tam tikra pažanga daugelyje euro zonos šalių pastebima įgyvendinant sisteminių sąlygų reformas (pvz., didinant nemokumo sistemų efektyvumą, tobulinant privačiojo sektoriaus skolos restruktūrizavimą ir gerinant mažų ir vidutinių įmonių galimybes gauti finansavimą). Kalbant apie fiskalines struktūrines reformas, pasakytina, kad veiksmai ir toliau buvo sutelkti į darbo jėgos mokesčių pleišto mažinimą, o kai kurios euro zonos šalys taip pat bandė didinti viešojo administravimo ir mokesčių surinkimo efektyvumą. Kalbant apie darbo rinkos reformas ar priemones konkurencijai paslaugų sektoriuje didinti, pasakytina, kad daugelyje euro zonos šalių padaryta pažanga buvo gerokai mažesnė arba jos apskritai nebuvo. Tais atvejais, kai reformos buvo pradėtos, jos dažniausiai buvo vykdomos nesuderintai. Tai reiškia, kad nebuvo atsižvelgta į potencialiai svarbius atvejus, kai skirtingos reformų sritys galėtų papildyti vieną kitą, ir nepasinaudota galimybe užtikrinti didesnį paklausą skatinantį poveikį, kuris susijęs su atsirandančiais lūkesčiais, kad ateityje pajamos didės^[33].

Apskritai vyriausybės turėtų spartinti verslui palankių reformų įgyvendinimą. Kaip parodyta anksčiau, 2016 m. buvo dedamos tam tikros pastangos pagerinti verslo ir reguliavimo aplinką, bet pastaraisiais metais padaryta pažanga buvo gerokai per maža, kad euro zonos šalys prilygtų pasaulyje taikomiems geriausios praktikos pavyzdžiams. Kaip aptarta 4 intarpe, nepanaudotas reformų potencialas didinti darbo našumą ir užimtumą tebėra didelis. Šalia priemonių, skirtų viešajai infrastruktūrai gerinti, veiksmai, skirti nemokumo sistemų efektyvumui didinti ir konkurencijai produktų ir paslaugų rinkose skatinti, taip pat padėtų skatinti investicijas, o kartu ir visuminę paklausą. Šias prioritetines reformas turėtų papildyti būtinos visapusiškos darbo rinkos reformos, kad būtų padidintas darbo rinkos lankstumas, sumažinta įvairių darbo sutarčių rūšių segmentacija ir išvengta kvalifikacijos neatitikimų. Siekiant spręsti didelio nedarbo problemą, taip pat turėtų būti aktyviau vykdoma į žmogiškojo kapitalo plėtrą ir darbo jėgos judrumą orientuota politika. Efektyvesnis viešasis administravimas taip pat paskatintų našumo augimą ir turėtų naudos privačiajam sektoriui.

Naujos reformų įgyvendinimo paskatos taip pat reikalingos ES lygmeniu. Pagal Komisijos Europos semestrą numatyta nauja ekonomikos valdymo struktūra turėtų skatinti reformų įgyvendinimą euro zonoje, tačiau pirmiau aprašyta ribota pažanga rodo, kad reikia padaryti gerokai daugiau. Pavyzdžiui, kaip apibrėžta 2015 m. paskelbtame penkių pirmininkų pranešime^[34], vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais būtinas labiau saistantis konvergencijos procesas kuriant atsparias ekonomines struktūras. Didesnės bendrosios rinkos pažangos siekis, tikros kapitalo rinkų sąjungos sukūrimas ir bankų sąjungos kūrimo užbaigimas taip pat padės sukurti atsparesnę ir augimui palankią euro zoną.

Pinigų politika, paremianti euro zonos ekonomikos atsigavimą ir infliacijos augimą

Tolesnių pinigų politikos priemonių poreikis 2016 m.

Metų pradžioje prastėjant ekonominėms ir finansinėms sąlygoms buvo būtina atidžiai stebėti padėtį

Pastaraisiais metais ECB taikytos pinigų politikos priemonės buvo skirtos euro zonos ekonomikos atsigavimui paremti ir užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu būtų mažesnė kaip 2 %, bet artima šiam lygiui. Šios priemonės, kurios apėmė tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO), turto pirkimo programą (TPP) ir neigiamą palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe, buvo priimtos skirtingais etapais ir buvo veiksmingos paremiant ekonomikos atsigavimą ir mažinant dezinfliacinį spaudimą. Tačiau dėl nepalankios situacijos 2016 m. infliacijos artėjimas prie lygio, atitinkančio Valdančiosios tarybos tikslą, užtruko, todėl per metus prireikė papildomų pinigų politikos veiksmų.

2016 m. pradžioje ekonominės ir finansinės sąlygos prastėjo dėl padidėjusio neapibrėžtumo, geopolitinės rizikos bei didesnio finansų ir žaliavų rinkų kintamumo. Susirūpinimas dėl pasaulio ekonomikos tendencijų padidėjo sulėtėjus besiformuojančios rinkos šalių, ypač Kinijos, ekonomikos augimui. Be to, infliacijos dinamika ir toliau buvo lėtesnė, nei tikėtasi, daugiausia dėl vėl labai sumažėjusių naftos kainų ir mažai kylančio darbo užmokesčio. Kartu su mažėjančiais trumpalaikiais ir vidutinio laikotarpio lūkesčiais tai rodė padidėjusią antrinių poveikių riziką, kadangi egzistavo galimybė, kad nedideli infliacijos lūkesčiai gali paskatinti darbo užmokestį nustatančius asmenis atidėti darbo užmokesčio didinimą.

Šiame kontekste sausio mėn. Valdančioji taryba vėl patvirtino savo ateities gaires ir pabrėžė numatanti, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus dabartinio lygio ar mažesnės ilgą laiką ir gerokai ilgiau už grynojo turto pirkimų terminą. Be to, kadangi buvo neaiškus neigiamų veiksnių stiprumas ir trukmė, Valdančioji taryba nusprendė, kad 2016 m. kovo mėn. posėdyje reikia peržiūrėti ir galbūt iš naujo persvarstyti pinigų politikos poziciją, kai bus gauta daugiau informacijos, įskaitant naujas ekspertų prognozes.

Pirmąjį ketvirtį prastėjo perspektyva, kad infliacija tvariai artės prie Valdančiosios tarybos tikslo užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu ji būtų mažesnė kaip 2 %, bet artima šiam lygiui. Finansinės sąlygos griežtėjo, ypač akcijų ir užsienio valiutų rinkose, todėl kilo rizika, kad realiosios ekonomikos finansavimo sąlygos taps griežtesnės. Gaunama informacija taip pat rodė, kad ekonomikos atsigavimas lėtėja, o infliacija vėl tapo neigiama. Nors šį mažėjimą daugiausia nulėmė krintančios naftos kainos, spaudimas grynajai infliacijai taip pat buvo mažesnis, nei anksčiau tikėtasi. Vidutinio laikotarpio rinkose susiformavę infliacijos lūkesčiai taip pat mažėjo ir dar labiau didino antrinių poveikių riziką. Kovo mėn. ECB ekspertų infliacijos prognozės buvo reikšmingai sumažintos, o tai rodė, kad prognozuota data, kai infliacija vėl atitiks Valdančiosios tarybos tikslą užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu ji būtų mažesnė kaip 2 %, bet artima šiam lygiui, dar kartą nusikels.

Dėl prastesnių perspektyvų kovo mėn. prireikė tvirtos pinigų politikos reakcijos

Šiame kontekste Valdančiajai tarybai atsirado rimtų priežasčių iš naujo apsvarstyti savo pinigų politikos poziciją ir suteikti papildomų reikšmingų pinigų politikos paskatų siekiant atremti padidėjusią riziką ECB tikslui – palaikyti kainų stabilumą, todėl Valdančioji taryba 2016 m. kovo mėn. priėmė išsamų pinigų politikos priemonių paketą.

Kovo mėn. vykusiame posėdyje Valdančioji taryba nusprendė i) sumažinti pagrindines pinigų politikos palūkanų normas, o palūkanų normą už naudojimąsi indėlių galimybe sumažinti iki –0,40 %^[38]; ii) nuo 2016 m. balandžio mėn. padidinti mėnesio pirkimus pagal TPP iki 80 mlrd. eurų ir sumažinti emitentų ir emisijos dalių apribojimus perkant tam tikrų rūšių vertybinius popierius; iii) į TPP įtraukti naują bendrovių sektoriaus pirkimo programą (BSPP), kad būtų galima pirkti euro zonoje įsikūrusių nebankinių įmonių išleistas investicinio reitingo obligacijas eurais, ir iv) nuo 2016 m. birželio mėn. pradėti naują keturių tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TITRO II), kurių kiekvienos trukmė – ketveri metai, seriją. Be to, Valdančioji taryba savo ateities gairėse ir toliau teigė numatanti, kad pagrindinės ECB palūkanų normos bus dabartinio ar žemesnio lygio ilgą laiką ir gerokai ilgiau už grynojo turto pirkimų terminą, ir dar kartą patvirtino, kad pirkimai turėtų būti vykdomi iki 2017 m. kovo pabaigos, o jei reikės – ir ilgiau, ir bet kuriuo atveju iki tol, kol Valdančioji taryba nuspręs, kad infliacija tvariai artėja prie jos nustatyto infliacijos tikslo.

Šiuo visapusišku priemonių rinkiniu siekiama toliau švelninti privačiojo sektoriaus skolinimosi sąlygas ir skatinti teikti kreditus privačiajam sektoriui, taip spartinant euro zonos ekonomikos atsigavimą ir infliacijos grįžimą į pageidaujamą lygį. Šios priemonės taip pat padėjo sumažinti metų pradžioje buvusį spaudimą finansų rinkai ir užtikrinti, kad jis netrukdytų skatinamosios pinigų politikos pozicijos perdavimui (žr. 1 skyriaus 2.2 skirsnį). Palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe sumažinimu buvo siekiama, kad kreditavimo sąlygos toliau švelnėtų (žr. 23 pav.). Tai reiškia, kad bankai, kurių likvidumo atsargos viršija privalomųjų atsargų reikalavimus, būtų skatinami panaudoti šį likvidumą kitam turtui pirkti arba teikti daugiau paskolų realiajai ekonomikai. Taip neigiama palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe sutvirtino TPP, sustiprindama portfelių perbalansavimo poveikį.

TITRO II buvo sukurta, kad taptų svarbiu kredito sąlygų švelnėjimo ir kreditų kūrimo elementu, skatinančiu pinigų politikos poveikio perdavimą bankų paskolų kanalu. Nors nustatyta, kad maksimali taikoma palūkanų norma bus pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma paskirstymo metu, faktinė taikoma palūkanų norma galėtų būti tokia pat maža kaip palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, jeigu tam tikro banko paskolos viršytų iš anksto nustatytą kontrolinį dydį^[39].

BSPP inicijavimas dar labiau sustiprino Eurosistemos turto pirkimų poveikio perdavimą realiajai ekonomikai. Kad kuo daugiau įmonių ir sektorių gautų naudos, buvo numatytas platus tinkamo turto spektras^[40]. Pirkimai pagal BSPP iš esmės galimi tiek pirminėje, tiek antrinėje rinkoje^[41].

2016 m. antrąjį pusmetį euro zona buvo atspari, tačiau užsitęsė mažos grynosios infliacijos laikotarpis

2016 m. kovo mėn. priimtas pinigų politikos priemonių paketas, kartu su jau taikomomis reikšmingomis skatinamosios pinigų politikos priemonėmis, prisidėjo palaikant euro zonos atsparumą pasauliniam ir politiniam neapibrėžtumui. Dėl 2016 m. viduryje vykusio JK referendumo dėl narystės ES rezultatų finansų rinkos kintamumas iš pradžių padidėjo, tačiau apskritai rinkos pademonstravo vilčių teikiantį atsparumą ir gana greitai vėl nurimo. Prie šio atsparumo prisidėjo tai, kad centriniai bankai visame pasaulyje buvo pasirengę prireikus suteikti likvidumo, griežta euro zonos bankų reguliavimo ir priežiūros sistema bei ECB skatinamosios pinigų politikos priemonės.

Potencialus būsimas JK referendumo rezultatų ir kitų vyraujančių geopolitinio neapibrėžtumo veiksnių poveikis kartu su prastomis augimo perspektyvomis besiformuojančios rinkos ekonomikos šalyse tebeturėjo įtakos užsienio paklausai, todėl buvo manoma, kad jis gali prastinti euro zonos ekonomikos perspektyvas antrąjį pusmetį. Tai taip pat rodė 2016 m. rugsėjo mėn. ECB ekspertų makroekonominės prognozės, kuriose euro zonos ekonomikos augimo prognozė buvo šiek tiek sumažinta, palyginti su birželio mėn. prognozėmis. Be to, grynajai infliacijai ir toliau nebuvo būdinga aiški kilimo tendencija, o tai kėlė susirūpinimą. Euro zonos ekonomikos augimo ir infliacijos perspektyvos ir toliau priklausė nuo labai palankių finansavimo sąlygų, kurios daugiausia buvo susijusios su skatinamosios pinigų politikos pozicija.

Todėl Valdančioji taryba rudenį toliau labai atidžiai stebėjo ekonominę ir finansų rinkų raidą ir pabrėžė savo įsipareigojimą išsaugoti ypač skatinamąją pinigų politikos poziciją, reikalingą užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu tvariai artėtų prie mažesnio kaip 2 %, bet jam artimo lygio. Be to, Valdančioji taryba, didindama savo pasirengimą ir pajėgumą veikti, jei prireiktų, pateikė atitinkamiems Eurosistemos komitetams užduotį ištirti alternatyvas, kurios užtikrintų sklandų TPP įgyvendinimą iki 2017 m. kovo mėn. ar ilgiau, jei to prireiktų.

Metų pabaigoje vyraujant neapibrėžtumui euro zonos ekonomikos atsigavimas ir toliau buvo atsparus, o tam padėjo vis dar sėkmingas pinigų politikos priemonių poveikio perdavimas euro zonos realiajai ekonomikai. Ekonomika atsigavo nuosaikiu, tačiau spartėjančiu tempu, daugiausia dėl didėjančios vidaus paklausos, augančių realiųjų disponuojamųjų pajamų, tvaraus darbo vietų kūrimo ir vis dar labai palankių finansavimo sąlygų. Dėl augančių energijos kainų taip pat padidėjo infliacija. Numatoma, kad ji augs ir toliau.

Gruodžio mėn. pinigų politikos priemonių paketas, skirtas labai reikšmingam skatinamosios pinigų politikos mastui išsaugoti

Pamažu augančios infliacijos scenarijus vis dar buvo pagrįstas nemaža skatinamosios pinigų politikos parama. Atsižvelgiant į tai, kad užsitęsė mažos grynosios infliacijos laikotarpis, buvo mažai tikėtina, kad bus patikimai užtikrintas tvarus infliacijos artėjimas prie pageidaujamo lygio. Šiuo požiūriu buvo manoma, kad labai reikšmingą skatinamosios pinigų politikos lygį būtina užtikrinti ir po 2017 m. kovo mėn.

Todėl gruodžio mėn. vykusiame posėdyje Valdančioji taryba nusprendė i) tęsti savo grynojo turto pirkimus ir po 2017 m. kovo mėn., pranešdama, kad TPP bus tęsiama – kartu su besibaigiančio termino vertybinių popierių reinvestavimu^[42] – kas mėnesį perkant už 60 mlrd. eurų sumą nuo 2017 m. balandžio iki gruodžio mėn. ar ilgiau, jei to prireiks, ir bet kokiu atveju tol, kol Valdančioji taryba nuspręs, kad infliacija tvariai artėja prie jos nustatyto infliacijos tikslo, ir ii) nuo 2017 m. sausio mėn. pakoreguoti TPP parametrus, kad būtų užtikrintas sklandus tolesnis jos įgyvendinimas, sutrumpindama minimalų tinkamų vertybinių popierių likutinį terminą pagal viešojo sektoriaus pirkimo programą nuo dvejų iki vienų metų ir leisdama pirkti vertybinius popierius, kurių pajamingumas iki išpirkimo termino yra mažesnis nei palūkanų norma už naudojimąsi ECB indėlių galimybe, jei to reikia^[43]. Pagrindinės ECB palūkanų normos nebuvo keičiamos, o Valdančioji taryba ir toliau tikisi, kad jos bus dabartinio ar žemesnio lygio ilgą laiką ir gerokai ilgiau už grynojo turto pirkimų terminą. Be to, Valdančioji taryba vėl patvirtino savo įsipareigojimą atidžiai stebėti kainų stabilumo perspektyvų raidą ir, jei to prireiktų siekiant kainų stabilumo tikslo, veikti naudodama visas turimas priemones pagal savo įgaliojimus. Konkrečiai Valdančioji taryba pabrėžė, kad tuo atveju, jei perspektyvos taptų mažiau palankios arba jei finansinės sąlygos pasikeistų ir neskatintų tolesnio tvaraus infliacijos artėjimo prie pageidaujamo tikslo, ji ketina plėsti programos apimtį ir (arba) ilginti jos trukmę.

Šiais sprendimais buvo siekiama užtikrinti, kad finansinės sąlygos euro zonoje ir toliau būtų labai palankios, kadangi tai tebėra esminė sąlyga siekiant ECB kainų stabilumo tikslo. Pirkimų pagal TPP pratęsimu ilgesniam laikui buvo siekiama užtikrinti pastovesnę paramą finansavimo sąlygoms ir taip ilgiau trunkantį skatinamųjų priemonių poveikio perdavimą, kad būtų užtikrintas nuosaikus, bet spartėjantis ekonomikos atsigavimas. Kartu tvaresniu Eurosistemos dalyvavimu rinkoje buvo siekiama suteikti stabilumą esant padidėjusiam neapibrėžtumui, kurį kelia susirūpinimas dėl potencialių ilgesnės trukmės JK referendumo pasekmių ir galimų politikos pokyčių po JAV prezidento rinkimų. Sumažėjusi pirkimų per mėnesį suma buvo susijusi su nauju Valdančiosios tarybos rizikos balanso vertinimu, pagal kurį išaugo pasitikėjimas bendrais euro zonos ekonomikos rodikliais, o defliacijos rizika iš esmės pranyko. Apskritai sprendimais buvo siekiama apsaugoti euro zonos finansines sąlygas ir leisti atsigavimui subręsti ir sustiprėti nepaisant galimų išorinių ar vidinių sukrėtimų.

Pinigų politikos poveikio perdavimas finansų ir ekonomikos sąlygoms

Visapusiškos ECB pinigų politikos priemonės tebebuvo veiksmingos užtikrinant reikšmingą skatinamosios pinigų politikos lygį

Pinigų politikos priemonės, įgyvendintos nuo 2014 m. vidurio, kai ECB pirmą kartą pradėjo plačiai taikyti sąlygų švelninimo politiką, įskaitant kredito sąlygų švelninimą, buvo esminis veiksnys, palaikantis euro zonos ekonomikos atsigavimą. Visapusiškos pinigų politikos priemonės – tokios kaip turto pirkimas, tikslinės ilgesnės trukmės refinansavimo operacijos (TITRO) ir mažos pinigų politikos palūkanų normos – ir toliau persiduoda realiajai ekonomikai. Todėl namų ūkių ir įmonių skolinimosi sąlygos tapo gerokai švelnesnės, kreditų teikimas suaktyvėjo, o tai palaikė bendrąsias išlaidas visoje euro zonoje.

Reikšmingas skatinamosios pinigų politikos lygis buvo susijęs su grynaisiais pirkimais pagal turto pirkimo programą (TPP), kuri apima plataus spektro privačiojo ir viešojo sektorių vertybinių popierių pirkimą pagal jos keturias paprogrames: viešojo sektoriaus pirkimo programą (VSPP), turtu užtikrintų vertybinių popierių pirkimo programą (TUVPPP), trečiąją padengtųjų obligacijų pirkimo programą (POPP3) ir bendrovių sektoriaus pirkimo programą (BSPP). 2016 m. TPP ir toliau buvo įgyvendinama sklandžiai. Pagal TPP numatytas lankstumas suteikė galimybę užtikrinti, kad bendra vidutinė mėnesinė pirkimų apimtis atitiktų Valdančiosios tarybos nustatytą tikslą, t. y. vidutiniškai 60 mlrd. eurų per mėnesį nuo 2016 m. sausio iki kovo mėn. ir 80 mlrd. eurų per mėnesį kitą metų dalį. Tačiau rugpjūčio ir gruodžio mėn. pirkimų suma buvo truputį mažesnė, kadangi šiais mėnesiais paprastai būna mažesnis rinkos likvidumas, o kitais mėnesiais – šiek tiek didesnė. VSPP ir toliau sudarė didžiausią visų pirkimų dalį (žr. 24 pav.).

ECB pinigų politikos priemonių poveikis ir toliau buvo sėkmingai perduodamas per finansų rinkas ir bankų sistemą

ECB pinigų politikos priemonių poveikis lyginamajam finansiniam turtui buvo didelis. Kalbant konkrečiau, pažymėtina, kad Eurosistemos turto pirkimai ir mažos palūkanų normos nuo 2014 m. vidurio prisidėjo prie gerokai sumažėjusių pinigų rinkos palūkanų normų ir vyriausybės obligacijų pajamingumo^[50]. ECB pinigų politika taip pat padėjo iš dalies apsaugoti euro zonos obligacijų rinkos sąlygas nuo didėjančio JAV vyriausybės obligacijų pajamingumo 2016 m. pabaigoje. Be to, ECB pinigų politikos priemonės turėjo įtakos kitų finansų rinkų segmentų raidai. Kalbant konkrečiau, pasakytina, kad portfelių perbalansavimas ir teigiami makroekonominiai poveikiai, susiję su labai reikšmingu skatinamosiomis pinigų politikos lygiu, galėjo skatinti kilti akcijų kainas. Euro nominalusis efektyvusis kursas 2016 m. bendrai sumažėjo.

ECB pinigų politikos priemonės prisidėjo prie reikšmingai pagerėjusių bankų finansavimo sąlygų dviem būdais. Pirma, bankų finansavimo priemonės buvo tarp turto kategorijų, kurių vidutinio ir ilgojo laikotarpių pajamingumas reikšmingai sumažėjo. Tai skatino portfelių perbalansavimo poveikis, susijęs su Eurosistemos turto pirkimais, ir stokos efektai dėl mažesnio bankų išleidžiamų obligacijų kiekio, nes bankai vietoj to skolinosi pagal TITRO programas^[51]. Todėl bankų skolos finansavimo sudėtinė kaina gerokai sumažėjo (žr. 25 pav.). Antra, bankai ir toliau keitė brangesnį trumpalaikį finansavimą rinkoje skolintomis lėšomis finansavimu pagal TITRO programas (taip pat naudojosi galimybe pakeisti TITRO I pigesne TITRO II)^[52]. Trys iš keturių planuotų TITRO II buvo įvykdytos 2016 m., o ketvirtoji numatyta 2017 m. kovo mėn.^[53] Bendra iki 2016 m. pabaigos paskirstyta suma sudarė 506,7 mlrd. eurų, apie 43 % visos euro zonos bankams leidžiamos pasiskolinti sumos pagal TITRO II.

Bendras TPP ir neigiamos palūkanų normos už naudojimąsi indėlių galimybe poveikis bankų pelningumui buvo ribotas, kadangi poveikiai skirtingoms bankų pajamų sudedamosioms dalims iš esmės atsvėrė vieni kitus (žr. 26 pav.). Viena vertus, šios dvi priemonės mažino daugelio finansinio turto rūšių palūkanų normas bei palūkanų normų maržas ir taip prisidėjo prie mažesnių grynųjų palūkanų pajamų. Kita vertus, padidėjusi bankų turimų vyriausybės obligacijų rinkos vertė generavo kapitalo prieaugį. Be to, pastaruoju metu taikytų pinigų politikos priemonių teigiamas poveikis ekonomikos perspektyvoms prisidėjo prie didėjančios paskolų apimties ir gerėjančios kreditų kokybės.

Euro zonos įmonėms buvo naudinga ECB skatinamosios pinigų politikos pozicija

Skatinamosios pinigų politikos priemonių poveikio perdavimas bankų skolinimo sąlygoms ir kreditų augimui buvo labai sėkmingas. Nuo 2014 m. birželio mėn. gerokai sumažėjo plataus spektro turto klasių ir kredito rinkų palūkanų normos. Todėl euro zonos įmonės ir namų ūkiai galėjo naudotis palankesnėmis skolinimosi sąlygomis. Pavyzdžiui, bankų paskolų įmonėms palūkanų normos nuo 2014 m. birželio mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. sumažėjo daugiau nei 110 bazinių punktų (žr. 19 pav.).

Sąlygų švelnėjimą taip pat pajuto mažos ir vidutinės įmonės (MVĮ) – euro zonos ekonomikos pagrindas – jos yra labai priklausomos nuo bankų kreditų. Bankų paskolų MVĮ sąlygos toliau gerėjo: nuo 2014 m. gegužės mėn. bankų labai mažų paskolų įmonėms palūkanų normos sumažėjo apie 180 bazinių punktų. Be to, Apklausoje apie euro zonos įmonių galimybes gauti finansavimą MVĮ ir toliau nurodė, kad tebegerėja jų galimybės gauti kreditų ir bankai yra labiau linkę suteikti kreditus už mažesnes palūkanų normas^[54]. Nauji bankų kreditai įmonėms ir toliau daugiausia naudojami investicijų projektams, atsargoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Eurosistemos turto pirkimai ir mažos palūkanų normos suteikė bankams paskatų teikti daugiau paskolų, pavyzdžiui, todėl, kad mažėjo investavimo į mažesnio pajamingumo vertybinius popierius patrauklumas. Kartu TITRO II kainos mažinimas bankams, kurie aktyviai teikia paskolas, taip pat paskatino bankus teikti daugiau paskolų (kadangi bankas gali pasiskolinti pigiau pagal TITRO II, jeigu jo paskolų apimtis viršija jam taikomą lyginamąjį dydį). Šie veiksniai skatino kredito standartų švelninimą ir gerėjančias bankų paskolų teikimo sąlygas, kaip rodė euro zonos bankų apklausa dėl skolinimo sąlygų^[55]. Todėl, didėjant kredito paklausai, toliau pamažu augo skolinimas euro zonos privačiajam sektoriui. Nuo 2014 m. gegužės mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. paskolų namų ūkiams metinis augimo tempas padidėjo nuo –0,1 % iki 2,0 %, o paskolų ne finansų bendrovėms – nuo –2,9 % iki 2,3 % (žr. 27 pav.).

Pirminiai duomenys apie BSPP poveikį švelnesnėms įmonių finansavimo sąlygoms teikė vilčių. 2016 m. kovo 10 d. paskelbta BSPP labai prisidėjo prie tolesnio ne finansų bendrovių išleistų obligacijų pajamingumo ir nerizikingos palūkanų normos skirtumo mažėjimo (žr. 28 pav.)^[56]. Be to, BSPP prisidėjo prie per metus didėjusio įmonių išleistų obligacijų eurais emisijų skaičiaus (žr. 29 pav.). Galiausiai, dėl portfelių perbalansavimo taip pat padidėjo obligacijų, kurios netinkamos naudoti BSPP, paklausa, todėl jų buvo išleidžiama daugiau. BSPP taip pat turėjo netiesioginio poveikio įmonių finansavimo sąlygoms, kadangi bankai, kurių paskolos buvo keičiamos įmonių išleistomis skolos priemonėmis, teigė susidūrę su konkurenciniu spaudimu ir daugiau mažino paskolų didelėms įmonėms maržas.

BSPP buvo įgyvendinama taip, kaip buvo numatyta ją pradedant, o pirkimai buvo gerai diversifikuoti pagal reitingus, sektorius, šalis ir emitentus. 2016 m. gruodžio 31 d. Eurosistema turėjo apie 51 mlrd. eurų nebankinių įmonių obligacijų, kurias išleido 225 skirtingi emitentai.

ECB skatinamoji pinigų politika reikšmingai parėmė euro zonos makroekonomikos raidą

Apskritai nuo 2014 m. birželio mėn. ECB taikytos pinigų politikos priemonės turėjo reikšmingą poveikį makroekonomikai. Be šių priemonių, tiek augimo, tiek infliacijos raida 2016 m. būtų buvusi gerokai lėtesnė. Kalbant konkrečiai, pažymėtina, kad padedant ECB priemonėms išnyko defliacijos rizika.

Europos finansų sektorius: didėjantis atsparumas esant mažam pelningumui

2016 m. ECB reguliaraus kylančių rizikų ir finansų sistemos atsparumo vertinimo metu nustatytos kelios rizikos, kylančios euro zonos finansiniam stabilumui. Nepaisant to, bendras euro zonos sisteminės įtampos lygis tebebuvo nedidelis. Nors finansų įstaigos dažnai susidurdavo su mažo pelningumo problema, daugeliu atveju jos padidindavo savo atsparumą, pavyzdžiui, padidindamos kapitalizacijos lygį.

2016 m. buvo antrieji metai, kai ECB vykdė savo makroprudencines ir mikroprudencines užduotis 2014 m. lapkričio mėn. įsteigus Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), kurį sudaro ECB ir euro zonos šalių nacionalinės kompetentingos institucijos. ECB taip pat prisidėjo prie kelių svarbių reguliavimo iniciatyvų ir priemonių, skirtų trečiajam bankų sąjungos ramsčiui, būtent Europos indėlių garantijų sistemai, sukurti.

Euro zonos finansų sistemai gresianti rizika ir sistemos pažeidžiamumas

ECB, siekdamas nustatyti euro zonos ir ES finansų sistemų pažeidžiamumą ir sisteminės rizikos šaltinius, vertina jų finansinio stabilumo raidą. Šią funkciją ECB vykdo kartu su kitais Eurosistemos centriniais bankais ir Europos centrinių bankų sistema. Galimos sisteminės rizikos formavimosi finansų sistemoje klausimas sprendžiamas įgyvendinant makroprudencinę politiką.

Savo finansinio stabilumo analizę ECB pristato kas pusmetį skelbiamoje Finansinio stabilumo apžvalgoje^[60]. ECB taip pat prisideda teikdamas su finansinio stabilumo analize susijusią paramą Europos sisteminės rizikos valdybai.

Neramumų protrūkiai pasaulio finansų rinkose 2016 m. ir susirūpinimas dėl euro zonos bankų pelningumo perspektyvų

2016 m. bendras sisteminės įtampos lygis euro zonoje tebebuvo nedidelis, nepaisant trumpų neramumų protrūkių pasaulio finansų rinkose. Šie protrūkiai apėmė metų pradžioje suprastėjusias rinkos nuotaikas, kurios buvo susijusios su Kinijos akcijų kainų kintamumu ir susirūpinimu dėl besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių, o vėliau – politinį neapibrėžtumą, susijusį su JK referendumo dėl narystės ES ir JAV prezidento rinkimų rezultatais. Euro zonos bankų akcijų kainoms 2016 m. buvo būdingi didelio kintamumo laikotarpiai, kurie bendrai prisidėjo prie padidėjusių nuosavo kapitalo sąnaudų įverčių. Viena to priežasčių ir toliau buvo rinkos susirūpinimas dėl euro zonos bankų pelningumo perspektyvų esant lėtam augimui ir mažoms palūkanų normoms. Tebetaikomos skatinamosios pinigų politikos priemonės ir slūgstantis rinkos susirūpinimas dėl Kinijos slopino euro zonos sisteminės įtampos pakilimus, o standartiniai bankų, valstybių ir finansinės įtampos rodikliai 2016 m. pabaigoje tebebuvo maži (žr. 30 pav.).

Tokiomis aplinkybėmis 2016 m. nustatyta keturių rūšių euro zonos finansiniam stabilumui gresianti rizika (žr. 2 lentelę). Pasaulinio rizikos perkainojimo galimybė padidėjo dėl didesnio politinio neapibrėžtumo, besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių pažeidžiamumo ir gana mažo rizikos įkainojimo rinkose. O investuotojai ir toliau didino savo portfelių rizikos lygius esant mažoms palūkanų normoms. Kalbant apie turto kainas, pažymėtina, kad įmonių obligacijų pajamingumas 2016 m. buvo mažas, o kai kuriose akcijų rinkose buvo pastebimi pervertinimo ženklai. Kai kuriose šalyse taip pat atsirado ženklų, kad gyvenamosios paskirties ir komercinio turto kainos yra pervertintos.

2016 m. kitos pagrindinės problemos daugeliu atžvilgių buvo bankų ir valstybės skolos krizių palikimas. Euro zonos bankų sektorius tebebuvo pažeidžiamas, nepaisant jo atsparumo pirmiau aprašytiems rinkos neramumams. Lėtas ekonomikos augimas ir su tuo susijusios mažos palūkanų normos kėlė problemų bankų pelningumo perspektyvoms išsivysčiusios ekonomikos šalyse (žr. 31 pav.). Nepaisant šių problemų, bankai pastaraisiais metais reikšmingai sustiprino savo kapitalo pozicijas (tai taip pat patvirtino Europos bankininkystės institucijos 2016 m. atlikto visos ES testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatai).

Kai kuriose euro zonos šalyse pelningumo perspektyvas taip pat mažino struktūriniai per dideli pajėgumai ir vis dar nevisiškai prie mažų palūkanų normų pritaikyti veiklos modeliai (žr. 7 intarpą).

Be to, kai kuriose euro zonos šalyse neveiksnių paskolų lygis tebebuvo aukštas, o tai kėlė susirūpinimą dėl būsimo bankų pelningumo ir finansinio stabilumo (žr. 8 intarpą). Be to, pažanga mažinant neveiksnių paskolų lygį buvo lėta. Bankų lygmeniu to priežastys buvo netinkamas operacinis pajėgumas, patirties tvarkant neveiksnias paskolas trūkumas, kapitalo suvaržymai ir mažas pelningumas. Be to, struktūriniai veiksniai, tokie kaip neveiksmingi nemokumo įstatymai, teismų sistemų kliūtys, ginčų sprendimo be teismų galimybių trūkumas, neišplėtota neveiksnių paskolų rinka ir apskaitos bei mokesčių problemos, trukdė sparčiai spręsti neveiksnių paskolų problemas^[61].

2016 m. rizika finansiniam stabilumui kilo ir ne dėl bankų sektoriaus. Pirma, padidėjo susirūpinimas dėl skolos tvarumo viešajame ir ne finansų sektoriuose. Antra, taip pat padidėjo prisiimama rizika sparčiai augančiame investicinių fondų sektoriuje. Nors euro zonos investiciniai fondai tebebuvo atsparūs rinkos neramumams, kapitalo nutekėjimas iš kai kurių Jungtinės Karalystės turto fondų po referendumo parodė atvirojo tipo fondų (tokių fondų, kurie gali išleisti neribotą kiekį akcijų, o investuotojai gali bet kuriuo metu išpirkti savo investiciją) pažeidžiamumą. Riziką didino sisteminės perspektyvos stoka reguliuojant šį sektorių ir su tuo susiję sunkumai užkertant kelią visą sektorių apimančios rizikos susidarymui.

Platesnio euro zonos finansų sektoriaus, apimančio draudimo bendroves ir pensijų fondus bei šešėlinės bankininkystės subjektus, struktūrinė analizė patvirtino, kad ne bankų finansų sektorius 2016 m. toliau plėtėsi^[62]. O bankų sektorius 2016 m. toliau artėjo tradiciškesnio verslo link. Pereinant nuo centrinio banko ir didmeninio finansavimo prie finansavimo naudojant indėlių lėšas, mažėjo finansinis svertas.

ECB makroprudencinė funkcija

Sprendimų dėl makroprudencinių priemonių priėmimo atsakomybe euro zonoje dalijasi nacionalinės institucijos ir ECB. Nacionalinės institucijos yra įgaliotos įgyvendinti makroprudencines priemones, bet ECB turi teisę papildyti nacionalinių institucijų taikomas priemones tomis makroprudencinėmis priemonėmis, kurias taikyti jį įgaliojo ES teisė. Asimetrinis šių galių pobūdis atspindi vaidmenį, kurį ECB privalo atlikti, kad užkirstų kelią galimam neveikimui nacionaliniu lygmeniu.

2016 m. ECB ir nacionalinės institucijos toliau dalyvavo plačiose diskusijose tiek techniniu, tiek politikos lygmenimis dėl makroprudencinių priemonių taikymo. Šios diskusijos padėjo įvertinti makroprudencinių pozicijų adekvatumą ir tinkamumą visose šalyse, kurioms taikoma Europos bankų priežiūra.

Makroprudencinė politika 2016 m.

2016 m. ECB stiprino savo makroprudencinės politikos koordinavimo vaidmenį ir savo išorinę komunikaciją makroprudenciniais klausimais, kad padidintų skaidrumą ir pabrėžtų svarbų vaidmenį, tenkantį makroprudencinei politikai. Po diskusijų Makroprudenciniame forume, kurį sudaro ECB Valdančiosios tarybos ir Priežiūros valdybos nariai, Valdančioji taryba paskelbė savo pirmą makroprudencinį pranešimą. Be to, kovo ir spalio mėn. buvo išleisti du pirmieji ECB makroprudencinio biuletenio numeriai. Biuleteniu siekiama padidinti makroprudencinės politikos skaidrumą, teikti informaciją apie atliekamus tyrimus makroprudenciniais klausimais ir pademonstruoti, kaip ji taikoma atitinkamame ECB politiniame darbe. Pirmajame biuletenio numeryje taip pat kalbama apie ECB makroprudencinės politikos sistemą ir tai, kaip ji susijusi su kitais ES makroprudenciniais forumais ir procesais^[69].

ECB taip pat įgyvendino savo teisinius įgaliojimus vertinant šalių, kurioms taikoma Europos bankų priežiūra, nacionalinių institucijų makroprudencinius sprendimus. Ji gavo pranešimų apie daugiau nei šimtą tokių sprendimų, kurių daugelis buvo susiję su anticiklinių kapitalo rezervų ir sistemiškai svarbių kredito įstaigų nustatymu bei jų kapitalo rezervų kalibravimu. Be to, ECB gavo pranešimų apie sisteminės rizikos rezervo reikalavimo įgyvendinimą ir rizikos svorių apatines ribas kai kuriose šalyse.

Kiekvieną ketvirtį visos 19 euro zonos šalių vertina ciklinę sisteminę riziką ir nustato anticiklinio kapitalo rezervo lygį. Ciklinė sisteminė rizika daugelyje euro zonos šalių tebebuvo nedidelė. Valdančioji taryba sutiko su nacionalinių institucijų priimtais sprendimais dėl anticiklinio kapitalo rezervo. Kalbant konkrečiau, pažymėtina, kad Slovakijoje susidarius reikšmingai ciklinei sisteminei rizikai buvo nuspręsta nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. Slovakijai nustatyti 0,5 % anticiklinį kapitalo rezervą.

2016 m. ECB, nacionalinės institucijos ir Finansinio stabilumo taryba (FST), pasikonsultavusios su Bazelio bankų priežiūros komitetu (BBPK), atnaujino pasaulinių sistemiškai svarbių bankų (PSSB) euro zonos šalyse vertinimą. Atnaujinus vertinimą aštuoni Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Ispanijos bankai buvo priskirti tarptautiniu mastu nustatytoms PSSB 1 ir 3 grupėms, kurioms taikomos atitinkamai 1,0 % ir 2,0 % kapitalo rezervo normos^[70]. Šios naujos kapitalo rezervo normos bus taikomos nuo 2018 m. sausio 1 d. ir yra numatytas laipsniško jų įvedimo laikotarpis. PSSB ir kitų sisteminės svarbos įstaigų (KSSĮ) sąrašai ir jų kapitalo rezervo normos peržiūrimos kasmet.

Nacionalinės institucijos taip pat priėmė sprendimą dėl kapitalo rezervo nustatymo 110 KSSĮ. Šio rezervo norma atitinka naują ECB priimtą KSSĮ rezervo vertinimo metodiką^[71]. Nuo 2019 m. visų nustatytų KSSĮ kapitalo rezervo norma bus griežtai teigiama.

Makroprudencinis testavimas nepalankiausiomis sąlygomis

Kaip dalį savo makroprudencinės funkcijos ir aktyviai dalyvaudamas 2016 m. visos ES priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis procese, ECB vykdė testavimo nepalankiausiomis sąlygomis makroprudencinę dalį^[72]. Priežiūrinio testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metu daugiausia dėmesio skiriama tiesioginio poveikio atskirų bankų mokumui įvertinti, o makroprudenciniu testavimu siekiama apskaičiuoti galimą antrinį makroprudencinį poveikį pasireiškus nepalankiems veiksniams. Tyrimas buvo pagrįstas ECB ekspertų sukurta koncepcine sistema, ji bus taikoma kalibruojant makroprudencinės politikos priemones^[73].

Pirmas žingsnis buvo nustatyti bendros banko paskolų apimties pokyčių poveikį banko mokumui, taip pašalinant dalį nenuoseklumo, susijusio su visos ES testavimo nepalankiausiomis sąlygomis metodikoje taikoma nekintančio balanso prielaida. Papildomo žingsnio metu apskaičiuojamas antrinis poveikis makroekonominiams kintamiesiems. Šis poveikis susijęs su galimomis bankų korekcijomis, kai jų kapitalo pakankamumo koeficientas nukrinta žemiau iš anksto nustatytos kapitalo ribos pagal nepalankų scenarijų. Poveikio dydis priklauso nuo taikomos koregavimo strategijos: kuo akcijų išleidimo dalis atliekant koregavimą yra didesnė, tuo mažesnis yra antrinis poveikis makroekonomikai.

Be vidinės bankų sektoriaus reakcijos į nepalankias sąlygas, makroprudenciniu testavimu įvertinami du papildomi kanalai, kuriais nepalankių sąlygų antrinis poveikis gali dar labiau mažinti bankų mokumą, būtent: bankų tarpusavio ryšiai ir neigiamos įtakos persidavimas į kitus sektorius per turimas akcijas. Testavimo metu padaryta išvada, kad tiesioginis neigiamos įtakos plitimas per tarpbankines pinigų rinkas turėtų būti ribotas, o neigiamos įtakos persidavimas į kitus sektorius didžiausią įtaką darytų ne bankų finansų įstaigoms, ypač investiciniams fondams ir pensijų fondams.

Bendradarbiavimas su Europos sisteminės rizikos valdyba

ECB ir toliau teikė analitinę, statistinę, logistinę ir administracinę pagalbą ESRV sekretoriatui, atsakingam už kasdienę ESRV veiklą. ECB Finansinio stabilumo komitetas kartu su ESRV Patariamuoju moksliniu komitetu ir Patariamuoju techniniu komitetu parengė ataskaitą apie makroprudencinės politikos problemas, susijusias su mažomis palūkanų normomis ir ES finansų sistemos struktūriniais pokyčiais^[74]. Ataskaitoje tiriama galima rizika įvairiems finansų sektoriams esant mažoms palūkanų normoms ir pabrėžiama galima makroprudencinės politikos reakcija. Šiuo tikslu analizuojami ne tik bankai, bet ir kitų rūšių finansų įstaigos, finansų rinkos ir rinkų infrastruktūra, nagrinėjami visai finansų sistemai svarbūs klausimai ir sąveika su platesne ekonomika.

Be to, ECB, analizuodamas disbalanso rodiklius ir kurdamas pervertinimo modelius, teikė pagalbą ESRV, kai 2016 m. lapkričio 28 d. ji skelbė aštuonis konkrečioms šalims skirtus įspėjimus dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto sektoriaus pažeidžiamumo. Nurodytas pažeidžiamumas buvo susijęs su didėjančiu namų ūkių įsiskolinimu bei namų ūkių pajėgumu grąžinti savo būsto paskolas ir su gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto vertinimu ar kainų dinamika. Nepaisant šios analizės, būtina toliau mažinti nekilnojamojo turto duomenų spragas, kaip rodo ESRV rekomendacija, kurioje pateikiami suderinti apibrėžimai, reikalingi renkant duomenis, susijusius tiek su gyvenamosios paskirties, tiek su komerciniu nekilnojamuoju turtu.

ECB mikroprudencinė funkcija

2016 m. buvo antrieji ECB bankų priežiūros vykdymo metai. Šiais metais veikla šioje srityje ir toliau prisidėjo prie stabilaus Europos bankų sektoriaus ir vienodų visų euro zonos bankų veiklos sąlygų.

ECB patobulino savo tiesiogiai prižiūrimų bankų grupių priežiūrinio tikrinimo ir vertinimo procesą (PTVP) ir paskelbė aukšto lygio lūkesčius dėl bankų vidaus kapitalo bei likvidumo pakankamumo vertinimo procesų ir rekomendaciją dėl bankų dividendų paskirstymo politikos. Be to, jis atsižvelgė į Europos Komisijos ir Europos bankininkystės institucijos (EBI) paaiškinimus. Papildomą priežiūrinį kapitalą dabar sudaro dvi sudedamosios dalys: reikalaujamas kapitalas, kurį bankai privalo turėti ir palaikyti bet kuriuo metu, ir rekomenduojamas kapitalas, kurio reikalavimą pažeidus nebūtų automatiškai imamasi priežiūrinių veiksmų, bet būtų atliekamas konkretaus atvejo vertinimas ir galimai taikomos konkrečiam bankui skirtos priemonės. 2016 m. PTVP rekomenduojamas kapitalas buvo susijęs su EBI atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatais. Bendras kapitalo poreikis tebebuvo gana stabilus, jo nepaveikė metodikos pakeitimai.

Mažiau svarbių įstaigų (MSĮ) priežiūrą atlieka nacionalinės kompetentingos institucijos (NKI) prižiūrint ECB. MSĮ priežiūrai ECB taiko proporcingą, rizika grindžiamą metodą, kurį papildo sektorių stebėjimas, siekiant nustatyti MSĮ tarpusavio ryšius. ECB ir NKI toliau kūrė bendrus MSĮ priežiūros standartus, pavyzdžiui, nusprendė bendrai stebėti institucines užtikrinimo sistemas^[75], kurios apima tiek svarbias įstaigas (SĮ), tiek MSĮ.

Europos bankų priežiūros institucijos toliau derino Europos prudencine teise nustatytų pasirinkimų ir veiksmų laisvės taikymą. Tai yra svarbus žingsnis užtikrinant nuoseklią priežiūrą bei vienodas SĮ ir MSĮ veiklos sąlygas. Vis dėlto euro zonos reguliavimo sistema kai kuriais atvejais tebėra susiskaidžiusi. Atsižvelgiant į Europos bankų sąjungos tikslą, būtina toliau derinti reguliavimą.

Europos bankų sektoriuje vyraujant mažam pelningumui, ECB tyrė bankų veiklos modelius bei pelningumą skatinančius veiksnius ir pradėjo teminę peržiūrą. Be to, ECB bankams parengė gaires, kaip spręsti neveiksnių paskolų, kurių apimtis kai kuriose euro zonos dalyse tebėra didelė, problemą. Birželio mėn. ECB paskelbė priežiūrinį pranešimą dėl bankų valdymo ir polinkio rizikuoti, apibrėždamas priežiūrinius lūkesčius. Jis taip pat pradėjo tikslinę bankų vidaus modelių peržiūrą, atliko IT rizikos apžvalgą ir parengė gaires dėl sandorių panaudojant skolintas lėšas.

Vykdydamas bankų priežiūrą, ECB taip pat aktyviau dalyvavo pasauliniuose forumuose ir tapo Finansinio stabilumo tarybos plenarinio posėdžio nariu.

Daugiau informacijos apie ECB bankų priežiūrą žr. ECB priežiūros veiklos 2016 metų ataskaitą.

ECB dalyvavimas įgyvendinant reguliavimo iniciatyvas

2016 m. ECB prisidėjo kuriant reguliavimo sistemą tarptautiniu ir Europos lygmenimis. Pagrindinis ECB tikslas buvo užtikrinti, kad reguliavimo sistemoje būtų tinkamai atsižvelgta tiek į mikroprudencinius, tiek į makroprudencinius aspektus, ir sukurti sistemą, kuri palaikytų atskirų įstaigų ir visos finansų sistemos stabilumą. 2016 m. pagrindiniai reguliavimo klausimai ECB buvo šie: i) tarptautinių kapitalo ir likvidumo standartų bankams (Bazelis III) rengimo pabaiga, ii) Europos Sąjungos mikroprudencinio ir makroprudencinio reguliavimo sistemos peržiūra (Kapitalo reikalavimų reglamentas ir direktyva – KRR / KRD IV), iii) problemos „per didelis, kad būtų leista žlugti“ sprendimas ir iv) Europos Sąjungos kapitalo rinkų sąjungos (KRS) sukūrimas ir reguliavimo sistemos sustiprinimas nebankiniame sektoriuje. Be to, 2016 m. ECB prisidėjo prie tolesnių diskusijų dėl trečiojo bankų sąjungos ramsčio, būtent Europos indėlių garantijų sistemos, sukūrimo.

Tarptautinių kapitalo ir likvidumo standartų bankams rengimo pabaiga

2016 m. ECB ir toliau prisidėjo prie iniciatyvų, skirtų baigti reguliavimo atsakui į finansų krizę, kuris taip pat apėmė visapusišką bankų prudencinės priežiūros sistemos peržiūrą, ją pastaruosius aštuonerius metus atliko Bazelio bankų priežiūros komitetas (BBPK). Bazelis III yra pagrindinis reformų po finansų krizės elementas, kuriuo siekiama užtikrinti tinkamus, tarptautiniu mastu palyginamus standartus ir suteikti bankams reguliavimo aiškumo, taip padedant pritaikyti veiklos modelius prie dabartinių aplinkybių. Šiame kontekste ECB prisidėjo prie išsamios vidaus modelių taikymo Bazelio sistemoje peržiūros, kuria buvo siekiama sumažinti per didelį pagal riziką įvertinto turto, kuris sudaro kapitalo reikalavimų pagrindą, kintamumą. Be to, ECB padėjo BBPK ir Europos bankininkystės institucijai (EBI) parengti sverto koeficientą kaip rizika grindžiamų kapitalo reikalavimų pagalbinę priemonę, ypač tinkamo minimalaus lygio kalibravimo srityje, ir papildomą reikalavimą pasaulinės sisteminės svarbos bankams (PSSB), pagrįstą tarptautiniu mastu suderintu apibrėžimu. 2017 m. sausio mėn. Valdytojų ir priežiūros vadovų grupė (GHOS), BBPK priežiūros organas, palankiai įvertino padarytą pažangą dėl reglamentavimo reformų po finansų krizės. Tačiau ji pažymėjo, kad reikia daugiau laiko norint pateikti galutinius reformų pasiūlymus, kad GHOS galėtų juos peržiūrėti. Manoma, kad artimiausioje ateityje tai bus padaryta.

Europos Sąjungos mikroprudencinio ir makroprudencinio reguliavimo sistemos peržiūra

Pagrindinis reguliavimo iššūkis 2016 m. ir vėlesniais metais bus sutartinių tarptautinių standartų įgyvendinimas ES teisėje peržiūrint KRR / KRD IV. Šios peržiūros metu ES sistemoje bus numatytas sverto koeficientas, kaip papildoma kapitalu grindžiama priemonė, papildanti rizika grindžiamo kapitalo sistemą, ir grynasis stabilaus finansavimo rodiklis, kuris yra ilgalaikio likvidumo reikalavimas, papildantis esamus trumpalaikius reikalavimus, nustatomus padengimo likvidžiuoju turtu rodikliu. Be to, nustatydama tinkamas paskatas bankams ir jų darbuotojams, naujoji sistema taip pat prisidės prie stabilesnio finansinių paslaugų teikimo realiajai ekonomikai. Ši peržiūra, kurią numatoma baigti 2017 m., yra svarbus Europos Sąjungos reguliavimo reformos etapas.

Dar viena svarbi reguliavimo iniciatyva, prie kurios reikšmingai prisidėjo ECB, yra ES makroprudencinės politikos sistemos peržiūra, pradėta 2016 m. ECB remia išsamią makroprudencinės politikos sistemos peržiūrą, kuria siekiama padidinti jos veiksmingumą, ir 2016 m. ECB prisidėjo prie Europos Komisijos konsultacijų dėl šios peržiūros^[76]. Šiuo atžvilgiu svarbu apsvarstyti naują institucinę sandarą, būtent Bendro priežiūros mechanizmo (BPM) sukūrimą makroprudencinės politikos sistemoje, peržiūrėti ir patikslinti konkrečias mikroprudencinių ir makroprudencinių institucijų galias, supaprastinti koordinavimą tarp institucijų, išplėsti makroprudencinės politikos priemones ir supaprastinti jų aktyvavimo mechanizmą, siekiant užtikrinti, kad institucijos galėtų spręsti sisteminės rizikos problemas laiku ir veiksmingai. Tam būtina išsami dabartinių teisės aktų peržiūra, kadangi KRR / KRD IV ir ESRV reglamente^[77] numatyta makroprudencinė sistema buvo sukurta iki bankų sąjungos ir BPM sukūrimo.

Problemos „per didelis, kad būtų leista žlugti“ sprendimas

Dar viena svarbi reguliavimo iniciatyva, kurią įgyvendinant 2016 m. dalyvavo ECB, buvo gaivinimo ir pertvarkymo sistemos peržiūra. Šios peržiūros tikslas – užtikrinti, kad bankai turėtų pakankamą ir patikimą nuostolių padengimo pajėgumą ir kad pertvarkymo sąnaudas padengtų banko akcininkai ir kreditoriai, o ne mokesčių mokėtojai. Nauja bendro nuostolių padengimo pajėgumo sąvoka jau buvo suderinta tarptautiniu lygmeniu PSSB atžvilgiu. Kartu ES sistemoje buvo nustatytas nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų minimalus reikalavimas, kuris taikomas visoms Europos Sąjungos kredito įstaigoms nepriklausomai nuo jų dydžio. Tiek bendro nuostolių padengimo pajėgumo, tiek nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų minimalūs reikalavimai pagerina bankų pertvarkymo galimybes ir taip apsaugo finansinį stabilumą ir suteikia galimybę išvengti moralinės rizikos bei per didelės naštos viešiesiems finansams. Tačiau šie du reikalavimai skiriasi kai kuriomis savo pagrindinėmis savybėmis, todėl gali atsirasti reguliavimo sistemos nenuoseklumų, be to, gali būti iškraipoma konkurencija. Šiuo atžvilgiu tolesnė Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvos ir kitų susijusių ES teisės aktų peržiūra suteikia galimybę Europoje nustatyti bendro nuostolių padengimo pajėgumo reikalavimą bent PSSB ir toliau derinti nuosavų lėšų ir tinkamų įsipareigojimų minimalaus reikalavimo taikymą įvairiose ES valstybėse narėse, taip užtikrinant, kad pasauliniu mastu veikiančioms įstaigoms galiotų vienodos taisyklės įvairiose jurisdikcijose.

Nebankinio sektoriaus finansinis reguliavimas

Svarbu, kad tinkama reguliavimo sistema taip pat būtų taikoma ne bankų finansų įstaigoms. Šiuo atžvilgiu ECB prisidėjo prie diskusijos dėl bendrosios finansinių paslaugų ir kapitalo rinkos sukūrimo, kuria toliau nustatomos vienodos veiklos sąlygos bankų bei ne bankų sektoriams ir daroma reali pažanga įgyvendinant KRS veiksmų planą. Didesnis finansinės rizikos dalijimasis, diversifikacija ir didesnė konkurencija tarp bankų ir ne bankų bei tarp valstybių suteikia ekonominės naudos. Iš tiesų, kapitalo rinkos gali būti svarbus bankus papildantis šaltinis, kai kalbama apie finansinių lėšų teikimą ekonomikai. Kartu tokia raida neišvengiamai turėtų įtakos finansiniam stabilumui ir dėl jos galėtų atsirasti naujų rūšių rizikų.

2016 m. ECB toliau rėmė žingsnius, skirtus KRS kūrimui spartinti. Gerai išplėtota KRS turėtų pašalinti skirtumus tarp nacionalinių ir Europos teisinių sistemų, keliančius kliūtis tarpvalstybinei veiklai, ypač nemokumo teisės ir apmokestinimo srityje. Taip pat svarbu sukurti teisinį pagrindą, kuris leistų makroprudencines priemones taikyt nebankiniam sektoriui.

Europos indėlių garantijų sistema

ECB 2016 m. prisidėjo prie tolesnių diskusijų dėl Europos indėlių garantijų sistemos sukūrimo ir remia bankų sąjungos kūrimo užbaigimo planą, įskaitant rizikos pasidalijimą (jis apima pačią sistemą bei Bendro pertvarkymo fondo pagalbinę priemonę) ir susijusias rizikos mažinimo priemones.

ECB nuomone, svarbu, kad tokia sistema būtų įgyvendinta kiek įmanoma greičiau ir kad būtų toliau daroma pažanga įgyvendinant numatytas rizikos mažinimo priemone. Europos indėlių garantijų sistema yra trečiasis ir paskutinis bankų sąjungos ramstis, kurio sukūrimas dar labiau sustiprintų ir apsaugotų finansinį stabilumą. Indėlių draudimas yra tiek išankstinė priemonė pasitikėjimui didinti ir užkirsti kelią staigiam bankų indėlininkų pasitraukimui, tiek vėlesnė priemonė apsisaugoti nuo neigiamų atskirų bankų veiklos sutrikimų pasekmių. Kartu turi būti toliau daroma pažanga įgyvendinant kitas reformas, kurios prisidės prie rizikos mažinimo bankų sistemoje.

Kitos užduotys ir veikla

Rinkos infrastruktūra ir mokėjimai

Finansų sektorius, įskaitant rinkos infrastruktūrą, turi prisitaikyti prie sparčių technologinių pokyčių ir inovacijų, kurios šiuo metu veikia visus mūsų gyvenimo aspektus. Skaitmeninimas, globalizacija ir didesnis tarpusavio ryšys atvėrė naujų galimybių fiziniams asmenims ir įmonėms gauti informacijos, sudaryti verslo sandorius ir bendrauti, tačiau padaugėjus naudotojų ir duomenų skaitmeninėse platformose, debesijos kompiuterijoje ir tarp tinklų padaugėjo ir kibernetinių išpuolių galimybių. Kibernetiniai nusikaltimai kelia pavojų ne tik pavieniams rinkos dalyviams, bet ir visam veiklos tinklui, todėl 2016 m. rinkos infrastruktūros bei mokėjimų kibernetinis atsparumas buvo ECB ir Eurosistemos dėmesio centre.

Eurosistema nagrinėja galimus strateginius rinkos infrastruktūros pokyčius. Ji tiria, kaip būtų galima efektyviau valdyti likvidumą mokėjimų, vertybinių popierių atsiskaitymo ir Eurosistemos įkaito valdymo srityse. Eurosistema glaudžiai bendradarbiauja su rinkos dalyviais ir nagrinėja, kaip būtų galima patenkinti naujus vartotojų poreikius ir kaip technologinės inovacijos gali būti naudojamos siekiant pasirengti kylančiai kibernetinių grėsmių rizikai.

Kalbant apie rinkos infrastruktūros ateitį, pasakytina, kad saugumas ir efektyvumas tebėra pagrindiniai Eurosistemos prioritetai. Sklandus rinkos infrastruktūros veikimas yra nepaprastai svarbus siekiant palaikyti pasitikėjimą euru ir atliekant pinigų politikos operacijas. Jis taip pat atlieka pagrindinį vaidmenį užtikrinant Europos finansų sistemos stabilumą ir skatinant ekonominę veiklą.

TARGET2 ir T2S sujungimas

TARGET2 – Eurosistemos atskirųjų atsiskaitymų sistema, skirta mokėjimo operacijoms eurais, – 2016 m. įvykdyta mokėjimų, kurių vidutinė dienos vertė buvo 1,7 trln. eurų. Kad būtų lengviau suprasti, kokio dydžio yra šis skaičius, pasakytina, kad TARGET2 kas šešias dienas atliekamų operacijų apimtis yra panaši į euro zonos metinį BVP.

TARGET2-Securities (T2S) pradėjo veikti 2015 m. birželio mėn., ji padėjo padidinti Europos vertybinių popierių atsiskaitymo rinkos infrastruktūros, kuri buvo labai suskaidyta, integraciją. Ši platforma – tai Europos Komisijos projekto, kuriuo siekiama sukurti kapitalo rinkų sąjungą, kertinis akmuo, ir ji padėjo išspręsti daugelį suderinamumo poprekybinėje srityje klausimų.

Per du sėkmingus perkėlimo etapus 2016 m. kovo ir rugsėjo mėn. centrinių vertybinių popierių depozitoriumų (CVPD) skaičius T2S platformoje padidėjo nuo 5 iki 12^[82], o atliktų operacijų skaičius – iki 50 % numatomo skaičiaus, kai kiti devyni dalyvaujantys CVPD bus prijungti prie platformos. Manoma, kad, kai 2017 m. bus užbaigtas visas perkėlimas, T2S atliks vidutiniškai daugiau nei 550 000 pervedimų per dieną.

Funkciniu požiūriu TARGET2 ir T2S pagrindinis tikslas yra efektyvus likvidumo valdymas mokėjimo pervedimų, vertybinių popierių atsiskaitymo ir įkaito valdymo srityse. Tačiau, kadangi abi sistemos sukurtos skirtingu laiku, jos veikia atskirose platformose ir naudoja skirtingus techninius sprendimus bei aplinkas. Todėl logiška siekti abiejų sistemų sąveikos. Pagrindiniai tikslai – modernizuoti TARGET2, padidinti esamas T2S platformos galimybes ir sujungti techninius bei funkcinius TARGET2 ir T2S paslaugų elementus. Be to, sujungimas suteikia galimybę toliau didinti kibernetinį atsparumą, tobulinti naudotojams teikiamas paslaugas ir sukurti bendros prieigos kanalą. Tiriamoji veikla šioje srityje tęsis visus 2017 m.

Atsiskaitymo paslaugos, padedančios atlikti greituosius mokėjimus

Eurosistemai didžiausias iššūkis mokėjimų sektoriuje, kurį kelia skaitmeninimas, yra užtikrinti, kad, pradėjus tiekti rinkoje sukurtus naujoviškus mokėjimo produktus ir teikti naujoviškas mokėjimo paslaugas, Europos rinka nebūtų suskaidyta.

2016 m. greitieji mokėjimai, t. y. mokėjimai, kuriuos atliekant gavėjas lėšas gauna iš karto, tikriausiai buvo tema, apie kurią mažmeninių mokėjimų sektoriuje buvo diskutuota daugiausia. Greitųjų mokėjimų sistema, pradėta kurti 2016 m. lapkričio mėn., suteikia galimybę siūlyti galutiniams vartotojams greitųjų mokėjimų sprendimus. Siekiama, kad iki 2017 m. lapkričio mėn. Europos finansų rinkos infrastruktūra būtų pasirengusi atlikti greituosius mokėjimus visos Europos mastu.

Eurosistema padės atlikti atsiskaitymus tarp mažmeninių mokėjimų infrastruktūrų ir teiks tarpuskaitos paslaugas atsižvelgdama į visos Europos mastu teikiamų greitųjų mokėjimų eurais reikmes, užtikrindama patobulintas TARGET2 funkcijas, skirtas automatizuotiems tarpuskaitos namams (ATN), ir skatindama ATN dialogą bei sąveikumą.

Be to, atsižvelgdama į savo tiriamąją veiklą, susijusią su rinkos infrastruktūros ateitimi, Eurosistema analizuoja galimybę sukurti realiojo laiko TARGET greitųjų mokėjimų atsiskaitymų paslaugą, suteikiant galimybę bet kuriuo metu ištisus metus atsiskaityti centrinio banko pinigais.

Eurosistemos būsima rinkos infrastruktūra ir paskirstytų ataskaitų technologija

Atsižvelgdamas į savo strateginius svarstymus apie Eurosistemos rinkos infrastruktūros ateitį, ECB išnagrinėjo įvairius šiuo metu kuriamus paskirstytų ataskaitų technologijos (PAT) modelius. Daugiau apie galimą PAT poveikį rinkos infrastruktūrai – specialiame straipsnyje ECB svetainėje.

Saugi finansų rinkos infrastruktūra

Eurosistema prisideda prie finansų rinkos infrastruktūrų (FRI) saugumo ir efektyvumo užtikrinimo atlikdama savo priežiūros funkcijas ir, kai būtina, skatina pokyčius. 2016 m. liepos mėn. ECB paskelbė pataisytą Eurosistemos priežiūros politikos pagrindų versiją siekdamas parodyti per pastaruosius metus įvykusius reguliavimo ir kitus pokyčius, kurie padarė įtaką Eurosistemos priežiūros funkcijai. ECB yra pagrindinė trijų sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų (SSMS) – TARGET2, EURO1 ir STEP2 – priežiūros institucija. 2016 m. ECB kartu su euro zonos šalių NCB atliko išsamų šių SSMS vertinimą pagal priežiūros reikalavimus, išdėstytus Sistemiškai svarbių mokėjimo sistemų reglamente^[83]. ECB taip pat išplėtė savo priežiūros veiklą, susijusią su T2S, atsižvelgdamas į CVPD perkėlimo į bendrą atsiskaitymo platformą didėjusį mastą 2016 m.

Be to, ECB paskelbė ataskaitą apie komunikavimo krizės atveju pratybas, skirtas euro zonoje veikiančioms FRI, kurias organizavo Eurosistemos priežiūros institucijos. Visoje rinkoje vykdytos pratybos buvo skirtos įvertinti Eurosistemos pasirengimą veiksmingai atlikti savo veiklos ir priežiūros funkcijas krizių atvejais ir užtikrinti įvairių suinteresuotųjų subjektų krizės valdymo procedūrų veiksmingumą tais atvejais, kai poveikis daromas tarpvalstybiniu lygiu. Apskritai ECB bendradarbiauja su kitais centriniais bankais, reguliavimo ir valdžios institucijomis siekdamas didinti viso finansų sektoriaus atsparumą kibernetiniams išpuoliams ir padėjo rengti 2016 m. paskelbtas tarptautines gaires dėl kibernetinio atsparumo^[84].

Dėl pagrindinių sandorių šalių (PSŠ) pasakytina, kad ECB prisidėjo prie tarptautinių pastangų, kurias stebėjo atitinkamos G20 standartus nustatančios institucijos, jomis siekta užbaigti pasaulinių išvestinių finansinių priemonių rinkų reformą

ECB, kaip centrinis bankas emitentas, toliau buvo pasaulio ir ES bendradarbiavimo susitarimų dėl kai kurių PFĮ dalyvis. Šiuo atžvilgiu ECB prisidėjo prie nuolatinio priežiūros institucijų kolegijų, įsteigtų pagal Europos rinkos infrastruktūros reglamentą (ERIR), darbo dėl PSŠ. Kaip centrinis bankas emitentas, ECB kartu su NCB atliko parengiamąjį darbą dėl CVPD leidimų išdavimo pagal CVPD reglamentą.

Finansinės paslaugos kitoms institucijoms

Skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimas

ECB yra atsakingas už ES skolinimosi ir skolinimo operacijų administravimą pagal vidutinės trukmės finansinės pagalbos priemonę (VTFPP))^[85] ir Europos finansinės padėties stabilizavimo priemonę (EFPSP)^[86]. 2016 m. pagal VTFPP ECB atliko paskolų palūkanų mokėjimus. 2016 m. gruodžio 31 d. visa likučių suma pagal šią priemonę buvo 4,2 mlrd. eurų. 2016 m. pagal EFPSP ECB taip pat atliko įvairius mokėjimus ir paskolų palūkanų mokėjimus. 2016 m. gruodžio 31 d. visa likučių suma pagal šią priemonę buvo 46,8 mlrd. eurų.

Be to, ECB yra atsakingas už mokėjimų, vykdomų atliekant operacijas, susijusias su Europos finansinio stabilumo fondu (EFSF)^[87] ir Europos stabilumo mechanizmu (ESM)^[88], administravimą. 2016 m. ECB atliko įvairius paskolų palūkanų ir atlygių mokėjimus, susijusius su EFSF. ECB taip pat atliko ESM narių įnašų ir įvairius palūkanų bei atlygių mokėjimus, susijusius su paskolomis, suteiktomis pagal šį mechanizmą.

Galiausiai ECB atsakingas už visų mokėjimų, susijusių su susitarimu dėl paskolos programos Graikijai, atlikimą^[89]. 2016 m. gruodžio 31 d. visa likučių suma pagal šią priemonę sudarė 52,9 mlrd. eurų.

Eurosistemos atsargų valdymo paslaugos

2016 m. ir toliau buvo siūlomas išsamus finansinių paslaugų rinkinys pagal Eurosistemos atsargų valdymo paslaugų (EAVP) sistemą, sukurtą 2005 m. klientų atsargoms eurais valdyti. Kai kurie Eurosistemos NCB (toliau – Eurosistemos paslaugų teikėjai) pagal rinkos standartus atitinkančias suderintas taisykles siūlo išsamų paslaugų rinkinį ne euro zonoje esantiems centriniams bankams, pinigų institucijoms ir vyriausybių agentūroms, taip pat tarptautinėms organizacijoms. ECB atlieka bendrą koordinatoriaus vaidmenį, skatindamas sklandų sistemos veikimą ir ataskaitų Valdančiajai tarybai teikimą.

EAVP besinaudojančių klientų skaičius 2016 m. buvo 286, 2015 m. – 285. Kalbant apie pačias paslaugas, pasakytina, kad 2016 m., palyginti su 2015 m. pabaiga, visas bendras EAVP sistemos valdomas turtas (pinigai ir vertybiniai popieriai) padidėjo apie 8 %.

Banknotai ir monetos

ECB ir euro zonos NCB yra atsakingi už eurų banknotų išleidimą euro zonoje ir pasitikėjimo šia valiuta palaikymą.

Banknotų ir monetų apyvarta

2016 m. eurų banknotų apyvartoje skaičius ir jų vertė išaugo apie atitinkamai 7,0 % ir 3,9 %. Metų pabaigoje apyvartoje buvo 20,2 mlrd. eurų banknotų, jų bendra vertė – 1 126 mlrd. eurų (žr. 32 ir 33 pav.). Per 2016 m. sparčiausiai daugėjo 100 ir 200 eurų banknotų – jų padaugėjo atitinkamai 13,4 % ir 12,9 %. Toliau dinamiškai didėjo 50 eurų banknotų skaičius (9,9 %), tačiau šiek tiek lėčiau nei praėjusiais metais.

Peržiūrėjusi antrosios eurų banknotų serijos, vadinamosios serijos „Europa“, nominalų struktūrą ir atsižvelgdama į susirūpinimą, kad 500 eurų banknotai gali skatinti neteisėtą veiklą, Valdančioji taryba nusprendė nutraukti jų gamybą ir neįtraukti šio nominalo į seriją „Europa“. 500 eurų banknotai nebus leidžiami į apyvartą maždaug nuo 2018 m. pabaigos – tuo metu į apyvartą planuojama išleisti 100 ir 200 eurų serijos „Europa“ banknotus. Kiti nominalai – nuo 5 iki 200 eurų – bus toliau gaminami. Eurų banknotų gamybą bendrai vykdo euro zonos NCB, 2016 m. jie kartu pagamino 6,22 mlrd. banknotų.

Atsižvelgiant į tarptautinį euro vaidmenį ir didelį pasitikėjimą eurų banknotais, 500 eurų banknotai tebebus teisėta mokėjimo priemonė, todėl jais ir toliau bus galima naudotis kaip atsiskaitymo ir kaupimo priemone. Kaip ir kitų nominalų eurų banknotai, 500 eurų banknotai savo vertės niekada nepraras. Euro zonos NCB juos bus galima pasikeisti neribotą laiką.

Priėmus sprendimą nutraukti 500 eurų banknotų gamybą, 2016 m. jų skaičius apyvartoje sumažėjo. Tai iš dalies lėmė 200, 100 ir 50 eurų banknotų poreikio padidėjimą.

Apskaičiuota, kad apytiksliai trečdalis apyvartoje esančių eurų banknotų (vertine išraiška) yra ne euro zonoje. Didžioji šių banknotų dalis, daugiausia didelių nominalų, yra kaimyninėse šalyse. Jie naudojami kaip kaupimo priemonė ir atsiskaitymams už sandorius tarptautinėse rinkose.

2016 m. bendras eurų monetų apyvartoje skaičius padidėjo 4,2 % – iki 121,0 mlrd. eurų (2016 m. pabaigoje). 2016 m. pabaigoje monetų apyvartoje vertė sudarė 26,9 mlrd. eurų – 3,6 % daugiau negu 2015 m. pabaigoje.

2016 m. euro zonos NCB patikrino 32,3 mlrd. banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai; po patikrinimo iš apyvartos išimta apie 5,4 mlrd. banknotų. Eurosistema ir toliau stengėsi padėti banknotų įrangos gamintojams užtikrinti, kad jų aparatai atitiktų reikalavimus, ECB keliamus eurų banknotų autentiškumo ir tinkamumo apyvartai prieš juos pakartotinai išleidžiant į apyvartą tikrinimui. 2016 m. kredito įstaigos ir kiti profesionalieji grynųjų pinigų tvarkytojai, naudodami tokius aparatus, patikrino 33 mlrd. eurų banknotų autentiškumą ir tinkamumą apyvartai.

Naujasis 50 eurų banknotas

2016 m. liepos 5 d. pristatytas naujasis 50 eurų banknotas, apyvartoje jis pasirodys 2017 m. balandžio 4 d. Išleidus šį naująjį banknotą į apyvartą, bus baigtas dar vienas eurų banknotų tobulinimo, siekiant, kad jie būtų dar saugesni, etapas. Tai jau ketvirtas antrosios eurų banknotų serijos, vadinamos serija „Europa“, nominalas. Į apyvartą jau išleisti šios serijos 5, 10 ir 20 eurų banknotai. Naujasis 50 eurų banknotas turi patobulintas apsaugos priemones, tarp jų – smaragdo spalvos skaičius, kreipiant banknotą sukuriantis kintančios šviesos ir spalvos efektą, ir langelis su portretu, naujoviška apsaugos priemonė, pirmą kartą pritaikyta kuriant serijos „Europa“ 20 eurų banknotą. Pažvelgus į banknotą prieš šviesą, hologramos viršutinėje dalyje esantis langelis tampa permatomas, jame išryškėja iš abiejų banknoto pusių matomas graikų mitologijos personažo Europos portretas. Europos portretas matyti ir vandens ženkle.

Ruošdamiesi išleisti naująjį 50 eurų banknotą, ECB ir euro zonos NCB vykdė kampaniją, kuria buvo siekiama visuomenę ir profesionaliuosius grynųjų pinigų tvarkytojus supažindinti su naujuoju banknotu ir jo apsaugos priemonėmis. Be to, imtasi kai kurių priemonių, kad banknotų tvarkymo įrangos gamintojams būtų lengviau pasiruošti naujojo banknoto išleidimui.

Padirbti eurų banknotai

2016 m. padirbtų eurų banknotų skaičius sumažėjo – iš apyvartos buvo išimta maždaug 685 000 padirbtų banknotų. Padirbtų banknotų dalis, palyginti su tikrų eurų banknotų apyvartoje skaičiumi, yra labai nedidelė. Iš apyvartos išimtų padirbtų banknotų skaičiaus ilgalaikiai pokyčiai pavaizduoti 34 pav. Dažniausiai buvo padirbinėjami 20 ir 50 eurų banknotai, 2016 m. jie sudarė apie 80 % visų konfiskuotų padirbtų banknotų. Padirbtų 20 eurų banknotų dalis 2016 m. sumažėjo.

ECB ir toliau pataria visuomenei saugotis galimos apgaulės ir prisiminti tikrinimo metodą „apčiuopkite–pažvelkite–pakreipkite“, taip pat nepasitikėti tik viena apsaugos priemone. Profesionaliesiems grynųjų pinigų tvarkytojams nuolat organizuojami mokymai ir Europoje, ir už jos ribų, rengiama ir atnaujinama informacinė medžiaga, padedanti Eurosistemai kovoti su padirbinėjimu. Siekdamas šio tikslo, ECB bendradarbiauja su Europolu, Interpolu ir Europos Komisija.

Statistika

ECB kartu su NCB plėtoja, renka, rengia ir platina įvairaus pobūdžio statistiką, svarbią įgyvendinant euro zonos pinigų politiką, ECB priežiūros funkcijas, įvairius kitus ECBS ir Europos sisteminės rizikos valdybos uždavinius. Šią statistiką taip pat naudoja valdžios institucijos, finansų rinkų dalyviai, žiniasklaida ir plačioji visuomenė.

2016 m. ECBS toliau sklandžiai ir laiku teikė įprastus euro zonos statistinius duomenis. Ji taip pat dėjo didžiules pastangas, siekdama laiku patenkinti naujus aukštos kokybės ir išsamesnių statistinių duomenų poreikius šalies, sektoriaus ir priemonės lygiais. Dėl tokių poreikių prireikė rinkti daugiau nei tik suvestinius rodiklius – šiam klausimui ECB paskyrė savo 8-ąją statistikos konferenciją, kuri vyko 2016 m. liepos mėn.^[90]

Nauja ir išplėsta euro zonos statistika

2016 m. liepos mėn. ECB pradėjo kasdien rinkti duomenis apie euro pinigų rinkoje sudaromus sandorius iš didžiausių euro zonos bankų. Duomenys buvo renkami pagal pagrindinius rinkos segmentus (užtikrintų, neužtikrintų, valiutos apsikeitimo sandorių ir vienos nakties apsikeitimo sandorių indekso segmentus). Per dieną buvo surenkama apie 45 000 sandorių įrašų. Ši informacija bus naudinga vykdant kelias politikos funkcijas, ja remiantis bus galima skelbti naujus statistinius duomenis.

Pagal Reglamentą ECB/2014/50 (ir direktyvą „Mokumas II“) buvo surinkti nauji išsamūs 2016 m. pirmojo ir antrojo ketvirčių draudimo bendrovių statistiniai duomenys. Šie duomenys gauti po ilgus metus trukusių ECB ir Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijos, taip pat NCB ir nacionalinių kompetentingų institucijų bendradarbiavimo, siekiant sumažinti sektoriui tenkančią atskaitomybės naštą. Duomenys kaupiami ir vertinami prieš juos paskelbiant, kaip planuota, 2017 m.

2016 m. balandžio mėn. į euro zonos tarptautinių investicijų balansą pirmą kartą įtrauktas išsamus atsargų ir srautų suderinimas, o į ketvirtines euro zonos sąskaitas, be indėlių ir paskolų, įtraukti duomenys apie vertybinių popierių sandorių dalyvius.

2016 m. rugsėjo mėn. ECB, praėjus 15 dienų po ataskaitinio laikotarpio pabaigos, pradėjo skelbti mėnesio ECB ir Eurosistemos tarptautinių atsargų ir užsienio valiutų likvidumo duomenis, paspartindamas jų paskelbimą 15 kalendorinių dienų.

2016 m. lapkričio mėn. ECB pradėjo skelbti papildomus ir išsamesnius ketvirčio duomenis apie svarbių bankų, kuriuos tiesiogiai prižiūri ECB, finansinį patikimumą; kai kurie statistiniai duomenys yra pateikiami pagal šalį ir kategoriją. Taip bus padidintas skaidrumas, susijęs su bankų turto kokybe, ir daroma teigiama įtaka rinkos drausmei.

2016 m. gruodžio mėn. ECB paskelbė Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo, į kurį įtraukti 84 000 euro zonos namų ūkių (išskyrus Lietuvą), taip pat Vengrijos ir Lenkijos (taip pat žr. 2 skyriaus 5 skirsnį), antro etapo rezultatus. Išanalizavus tyrimo rezultatus, bus galima geriau suprasti, kaip mikroekonominiai skirtumai paveikia makroekonominius rezultatus.

Kiti statistikos pokyčiai

ECBS, kaip pirminį savo statistinių duomenų šaltinį, ir toliau kūrė naujas mikroduomenų platformas arba jas gerokai tobulino. Nors neapibendrinta informacija reiškia, kad ECBS užkraunama didesnė našta vykdant statistikos funkciją, susijusią su duomenų tvarkymu ir kokybės užtikrinimu, ji gali duoti naudos mažinant atskaitingiesiems agentams tenkančią naštą. Be to, ši informacija suteikia lanksčių galimybių prisitaikyti prie vartotojų poreikių ir padidina renkamų duomenų kokybę bei vidinį suderinamumą.

Centralizuotos vertybinių popierių duomenų bazės pajėgumas padidintas, siekiant palengvinti, be kita ko, įkaito valdymą.

2016 m. gegužės mėn. ECB patvirtino naują statistikos reglamentą (ECB/2016/13), kuriuo steigiama neapibendrintų duomenų bazė, aprėpsianti suderintus Eurosistemos kredito ir kredito rizikos duomenis. Nuo 2018 m. pabaigos, remiantis AnaCredit duomenų rinkiniu, kas mėnesį bus teikiama informacija apie kiekvieną paskolą, apimanti duomenis apie euro zonos bankų ir jų užsienio filialų suteiktus kreditus įmonėms bei kitiems juridiniams asmenims, kaip apibrėžta reglamente (neaprėps fizinių asmenų duomenų). Kartu bus padidinti ECBS įstaigų ir susijusių įmonių duomenų bazės registro pajėgumai, siekiant įtraukti būtiną informaciją apie ne finansų bendroves.

2016 m. rugpjūčio mėn. ECB iš dalies pakeitė reglamentą ir gaires dėl turimų vertybinių popierių statistinių duomenų, siekdamas iš bankų grupių surinkti papildomus apskaitos ir kredito rizikos duomenis. Be to, atskaitingų bankų grupių sąrašas bus išplėstas, siekiant įtraukti visas reikšmingas grupes, kurias tiesiogiai prižiūri ECB. Iš dalies pakeistose gairėse taip pat nustatyta duomenų kokybės valdymo sistema, skirta pateiktų duomenų kokybei įvertinti ir užtikrinti.

ECBS yra labai svarbi jos statistinių duomenų kokybė, ir kartu ji bando iki minimumo sumažinti atskaitomybės naštą. Šiuo atžvilgiu statistikos ir priežiūros reikalavimų sujungimas yra būtinas, siekiant supaprastinti visą bankų ataskaitų teikimo nacionalinėms ir Europos institucijoms procesą. Pagrindiniai trys šios srities darbo klausimai yra susiję su i) Bankų integruotos atskaitomybės žinyno kūrimu, bendradarbiaujant su bankų atstovais, bendrų taisyklių, taikytinų bankams atsiskaitant valdžios institucijoms, apibrėžimu^[91]; ii) Eurosistemai ir BPM skirto bendro duomenų žinyno apibrėžimu ir iii) bendros suderintos Europos atskaitomybės struktūros bankams sukūrimu.

2016 m. spalio mėn. ECB nusprendė toliau didinti poveikio vertinimo, atliekamo pagal naujus ECB reglamentus dėl Europos statistikos, skaidrumą, prireikus rengdamas viešas konsultacijas, taip papildydamas naudos ir sąnaudų procedūrą, taikytą nuo 2000 m.

2016 m. lapkričio mėn. Europos Komisija ir ECB pasirašė Eurostato ir ECB Statistikos generalinio direktorato tarpusavio supratimo memorandumą dėl makroekonominio disbalanso procedūrai būtinų statistinių duomenų kokybės užtikrinimo.

2016 m. ECB taip pat toliau siekė užtikrinti didesnį savo statistinių duomenų prieinamumą vartotojams ir naudojimosi jais patogumą, pavyzdžiui, statistinių duomenų saugykloje įdiegta nauja paieškos funkcija, naudojami dinaminiai grafikai, atnaujinta programėlė ECBstatsApp ir ECB svetainėje „Mūsų statistika“ parengti nauji paaiškinimai.

Ekonominiai tyrimai

Kokybiški moksliniai tyrimai padeda tvirtus pagrindus ECB politikos analizei, taip svariai prisidėdami prie ekonominės politikos tikslų įgyvendinimo. 2016 m. ECB atlikti ekonominiai tyrimai suteikė naujos informacijos apie daugelį sudėtingų ir kintančių ekonominės analizės prioritetų. Be paties ECB tyrėjų indėlio, trijų mokslinių tyrimų grupių veikla paskatino intensyvų visos ECBS tyrėjų bendradarbiavimą^[92].

ECB mokslinių tyrimų prioritetai ir tyrimų grupės

ECB tyrimai atliekami septyniose mokslinių tyrimų grupėse, kurios atlieka įvairių ekonomikos ir finansų temų tyrimus (žr. 1 iliustraciją). Šios grupės koordinuoja banko mokslinius tyrimus, derindamos juos su visomis banko veiklos sritimis. Be to, siekdamos geriausiai panaudoti ECB dirbančių patyrusių ir profesionalių tyrėjų įvairius gebėjimus, grupės bendradarbiauja tarpusavyje nagrinėdamos bendros svarbos temas. 2016 m. ECB mokslinių tyrimų grupės sutelkė dėmesį į keturis pagrindinius mokslinių tyrimų prioritetus (žr. 2 iliustraciją) ir pateikė rezultatų, aiškinančių pinigų politikos poveikio kanalus, mažą infliaciją lemiančius veiksnius ir naujų institucinių EPS susitarimų veikimą. Be šių pagrindinių sričių, tyrinėtas menkas euro zonos augimas, pasaulinė ekonominė aplinka, bankininkystė ir mikroprudencinė politika, taip pat skirtas dėmesys ekonominių modelių kūrimui ir tobulinimui, ypač – naujausių atskirų šalių ir visos euro zonos lygio modelių, skirtų finansų bei realiojo ekonomikos sektorių sąveikai aprašyti.

Eurosistemos ir ECBS mokslinių tyrimų grupės

2016 m. visos trys Eurosistemos ir ECBS mokslinių tyrimų grupės pateikė svarbių rezultatų ir įžvalgų apie ES ir euro zonos šalių ekonomikos veikimą.

Darbo užmokesčio raidos tyrimų grupė užbaigė trečią tyrimo etapą, kuriuo siekta įvertinti, kaip ES įmonės reagavo į įvarius ekonominius sukrėtimus ir 2010–2013 m. struktūrines reformas. Apklausoje dalyvavo daugiau kaip 25 000 įmonių iš 25 ES šalių, ją atlikus gautas visiškai tarp šalių suderintas palyginamų duomenų rinkinys, suteikiantis galimybę atlikti kruopščią ir išsamią lyginamąją šalių analizę. Per metus ši grupė paskelbė atskirų šalių ataskaitas, kuriose išdėstytos svarbiausios tyrimo įžvalgos ir rezultatai, ir straipsnį ECB ekonomikos biuletenyje, kuriame pateikiamos išsamios naujos įžvalgos apie darbo užmokesčio raidą ir prisitaikymą. Pagrindinis šio darbo rezultatas – 2010–2013 m. sumažėjęs darbo užmokesčio pokyčių dažnis, palyginti su laikotarpiu iki krizės (2002–2007 m.); ši tendencija bent iš dalies sietina su įmonių nenoru mažinti bazinį darbo užmokestį, nors jis ir buvo mažesnis šalyse, kurioms taikoma makroekonominio koregavimo programa.

Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimų grupė koordinuoja Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo rengimą ir analizuoja gaunamus rezultatus, o svarbiausias jos tikslas – suprasti, kaip skirtumai tarp vartotojų gali padėti paaiškinti bendrus makroekonominius pokyčius. 2016 m. ši grupė paskelbė tyrimo, kuriame dalyvavo daugiau nei 84 000 namų ūkių iš 20 šalių, antro etapo rezultatų ataskaitą. Svarbiausia tyrimo sritis yra namų ūkių turtas ir jo pasiskirstymas tarp namų ūkių (žr. 35 pav.). Vidutinis namų ūkis turi 104 100 eurų grynojo turto, pasiskirstymo 75-asis procentilis yra 258 800, 90-asis procentilis – 496 000, o 95-asis procentilis – 743 900 eurų. Ši grupė atliko tyrimus keliose plačiose srityse, įskaitant: vartojimą lemiančius veiksnius; namų ūkių finansinio pažeidžiamumo tyrimus, skirtus makroprudencinės politikos priemonių efektyvumui įvertinti; turto kainų ir pinigų politikos poveikį turto bei pajamų pasiskirstymui^[93]; turto pasiskirstymo tarp namų ūkių įvertinimą ir vartojimo išlaidų reakciją į mokesčių politiką.

2016 m. Konkurencingumo tyrimų grupė toliau veikė kaip ECBS tyrėjų, dirbančių konkurencingumo ir darbo našumo analizės srityje, centras. Itin daug mokslinių tyrimų rezultatų gauta tarptautinės prekybos, ekonominių sukrėtimų tarptautinio poveikio ir išteklių paskirstymo ES veiksmingumo srityse. 2016 m. labai svarbus šios grupės pasiektas rezultatas buvo penktojo ES įmonių lygio duomenų rinkinio sudarymas ir paskelbimas. Duomenų rinkinį sudaro išsamus darbo našumo ir su juo susijusių rodiklių rinkinys, unikalus tuo, kad aprėpia ir suteikia galimybę lyginti ES šalis. Naudojant šiuos duomenis atlikti moksliniai tyrimai suteikę įžvalgų apie darbo našumo augimo poveikį darbo vietų kūrimui euro zonoje.

Konferencijos ir leidiniai

Pastaraisiais metais atliekami pažangiausi moksliniai tyrimai ir bendradarbiavimas su ekonomistais akademikais tapo vis svarbesni didėjant ECB svarbių klausimų skaičiui ir jiems sudėtingėjant. Atsižvelgdamas į tai, ECB 2016 m. surengė kelis aukšto lygio mokslinių tyrimų renginius, kuriuose daugiausia dėmesio skyrė kelioms labiausiai neatidėliotinoms problemoms, su kuriomis susiduria centriniai bankai. Du pagrindiniai metų įvykiai buvo ECB Sintroje surengtas centrinės bankininkystės forumas ir ECB pirmoji metinė mokslinių tyrimų konferencija. Kiti svarbūs renginiai – Tarptautinis pinigų politikos mokslinių tyrimų forumas, 9-asis prognozavimo metodų praktinis seminaras ir 12-oji konkurencingumo tyrimų grupės konferencija.

Didelė dalis ECB mokslinių tyrimų rezultatų paskelbta moksliniuose straipsniuose: 2016 m. ECB darbo straipsnių serijoje iš viso išspausdinta 115 darbų, dar 73 darbai, kurių autoriai arba bendraautoriai yra ECB ekspertai, išspausdinti recenzuojamuose žurnaluose. Šis kokybiškų mokslinių straipsnių fondas taip pat suteikė pagrindą aktyviau skelbti mokslinių tyrimų išvadas plačiajai visuomenei, pavyzdžiui, išleidžiant ECB mokslinių tyrimų biuletenį.

Teisinė veikla ir pareigos

2016 m. ECB dalyvavo keliuose ES lygiu vykusiuose teismo procesuose. Be to, ECB priėmė daug nuomonių pagal Sutartimi nustatytą reikalavimą konsultuotis su ECB dėl bet kokių siūlomų ES ar nacionalinės teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis ir piniginio finansavimo bei privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymosi stebėsena. Galiausiai, ECB priėmė keletą teisės aktų ir priemonių, susijusių su savo priežiūros uždaviniais.

ECB dalyvavimas teismo procesuose ES lygiu

2016 m. rugsėjo mėn. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą dėl apeliacinio skundo dviejuose bylų, pateiktų kelių Kipro bankų, kuriems taikytos 2013 m. pertvarkymo priemonės, indėlininkų, rinkiniuose. Ieškovai teigė, kad ECB ir Europos Komisija nustatė atitinkamas pertvarkymo priemones remdamosi savo dalyvavimu Euro grupės susitikimuose bei vaidmeniu derantis dėl Kipro susitarimo memorandumo ir jį priimant.

Pirmu sujungtų bylų atveju^[94] pareiškėjai siekė, kad būtų panaikintas 2013 m. kovo 25 d. Euro grupės pareiškimas dėl finansinės pagalbos Kiprui programos ir bankų sektoriaus restruktūrizavimo. Teisingumo Teismas patvirtino Bendrojo Teismo išvadą, kad ginčijamas Euro grupės pareiškimas negali būti laikomas bendru Komisijos ir ECB sprendimu. Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad negali būti teigiama, kad Kipro valdžios institucijų nustatytos teisinės nuostatos, būtinos bankams restruktūrizuoti, buvo nulemtos tariamo bendro Komisijos ir ECB sprendimo, kuris konkrečiai nurodytas Euro grupės pareiškime, todėl bylos atmestos kaip nepriimtinos.

Antru sujungtų bylų atveju^[95] pareiškėjai siekė žalos, tariamai patirtos į Kipro susitarimo memorandumą įtraukus punktus, kuriuose minimas dviejų Kipro bankų pertvarkymas, atlyginimo ir (arba) šių ginčijamų punktų panaikinimo. Teisingumo Teismas panaikino Bendrojo Teismo nutartis dėl ieškinio nepriimtinumo remdamasis tuo, kad dėl tariamai neteisėtų ES institucijų veiksmų, net ir vadovaujantis Europos stabilumo mechanizmo steigimo sutartyje (toliau – ESM sutartis) nustatytu teisiniu pagrindu, teoriškai Europos Sąjungai gali kilti atsakomybė, nustatyta pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 340 straipsnio 2 ir 3 pastraipas. Ši išvada grindžiama Europos Komisijos įsipareigojimu, nustatytu Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalyje, remti bendruosius Sąjungos interesus ir prižiūrėti Sąjungos teisės taikymą ir jos įsipareigojimu, nustatytu ESM sutarties 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse, užtikrinti, kad visi ESM sudaryti susitarimo memorandumai atitiktų ES teisę. Teisingumo Teismas šiuo klausimu konstatavo, kad atsižvelgiant į Europos Sąjungos siekiamą bendrojo intereso tikslą, t. y. tikslą užtikrinti euro zonos bankų sistemos finansinį stabilumą, Kipro susitarimo memorandume nurodytos pertvarkymo priemonės nėra neproporcingi ir neleistini veiksmai, keliantys grėsmę apeliantų nuosavybės teisei. Atitinkamai negalima teigti, kad, leisdama priimti ginčijamus Kipro susitarimo memorandumo punktus, Europos Komisija prisidėjo prie apeliantų nuosavybės teisės pažeidimo, todėl Teisingumo Teismas atmetė ieškinius dėl žalos atlyginimo kaip teisiškai nepagrįstus.

2016 m. liepos mėn. ES Bendrasis Teismas priėmė ECB palankų sprendimą panaikinimo ir žalos atlyginimo byloje dėl tam tikrų ECB valdančiosios tarybos sprendimų, susijusių su Bank of Greece Graikijos bankams teikta skubia parama likvidumui padidinti. Byloje T-368/15 ieškovas teigė, kad ginčijami sprendimai dėl skubios paramos likvidumui padidinti yra neteisėti ir dėl jų 2015 m. vasarą bankai neišvengiamai turėjo laikinai užsidaryti, o Graikijos valdžios institucijos nustatė kapitalo kontrolės priemones – dėl to ieškovas patyrė „didelę ir nepataisomą žalą“. Dėl reikalavimo panaikinti sprendimą pažymėtina, kad Bendrasis Teismas nustatė, jog akivaizdžiai nesilaikyta reikalavimo, kad ginčijami sprendimai dėl skubios paramos likvidumui padidinti būtų tiesiogiai susiję su ieškovu, todėl jis atmetė ieškinį kaip nepriimtiną. Visų pirma, Bendrasis Teismas konstatavo, kad, palaikant viršutinę skubios paramos likvidumui padidinti ribą, ginčijamuose sprendimuose jokiais būdais nenustatytos nagrinėjamos priemonės (kapitalo kontrolės priemonės), todėl Graikijos valdžios institucijos galėjo visiškai laisvai imtis kitų priemonių nei pasirinktosios. Bendrasis Teismas taip pat atmetė ieškinį dėl žalos atlyginimo kaip nepriimtiną.

2016 m. gegužės mėn. Bendrasis Teismas priėmė sprendimą dėl 150 ECB darbuotojų pateikto apeliacinio skundo (byla T-129/14 P) dėl Tarnautojų teismo sprendimo byloje F-15/10 dėl ECB pensijų reformos. 2009 m. gegužės mėn., pasibaigus maždaug dvejus metus trukusiam reformų procesui, ECB įšaldė galiojusį pensijų planą (mišrią sistemą) ir patvirtino naują pensijų sistemą, kurią sudarė fiksuotųjų išmokų modelis (pirmoji pakopa) ir fiksuotųjų įmokų modelis (antroji pakopa). Pagal ECB pensijų sistemą visi darbuotojai įgyja teisę į pensiją už tarnybos laiką nuo 2009 m. birželio 1 d., įskaitant asmenis, kurie įsidarbino prieš įsigaliojant reformai arba jos įsigaliojimo dieną, vienintelė išimtis taikoma darbuotojams, kuriems 2009 m. gegužės 31 d. buvo 60–65 m. ir kuriems tebetaikomas ECB pensijų planas, kuriame atsižvelgiama į praėjusį ir būsimą tarnybos laikotarpį. Apeliaciniame skunde, pateiktame 150 darbuotojų, kritikuojami keli pirmosios instancijos teismo sprendimo punktai aštuoniais ieškinio pagrindais. Savo sprendime dėl apeliacinio skundo Bendrasis Teismas patvirtino Tarnautojų teismo sprendimą, atmesdamas visus aštuonis ieškinio pagrindus be išimties ir taip visiškai patvirtino ECB pensijų reformos teisėtumą. Dėl reformai įgyvendinti taikytos procedūros Bendrasis Teismas teigė, kad ECB nepažeidė teisėtumo ir teisinio tikrumo principų. Jis patvirtino, kad sprendimai dėl pensijų taisyklių pokyčių priimti vadovaujantis kompetencijos ir tvarkos taisyklėmis. Dėl esminių klausimų pažymėtina, kad šis sprendimas paskatino išsamią teisių į pensiją pobūdžio analizę. Bendrasis Teismas teigė, kad teisės į pensiją neįeina į darbo užmokesčio sąvoką pagal Direktyvą 91/533^[96]. Taigi, jos nėra nematerialus darbo sutarties elementas, o ECB turi teisę reformuoti pensijų sistemą be savo darbuotojų sutikimo. Dėl įgytos teisės išeiti į pensiją nuo 60 m. ir gauti nesumažintas išmokas, kuria rėmėsi ieškovai, Bendrasis Teismas priminė, kad tai yra nusistovėjusi teismo praktika, jog pareigūnas negali reikalauti įgytos teisės, išskyrus atvejus, kai aplinkybės, dėl kurių ta teisė įgyta, atsirado prieš pakeičiant nuostatas. Be to, Bendrasis Teismas nusprendė, kad reforma nepaveikė darbuotojų, kuriems sukako 60 m., kai ji įsigaliojo, įgytų teisių, nes ECB reformų pakete numatė pereinamojo laikotarpio tvarką.

ECB nuomonės ir reikalavimų nesilaikymo atvejai

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 127 straipsnio 4 dalį ir 282 straipsnio 5 dalį, su ECB turi būti konsultuojamasi dėl bet kokių siūlomų ES ar nacionalinių teisės aktų projektų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis^[97]. Visos ECB nuomonės skelbiamos ECB interneto svetainėje. ECB nuomonės dėl siūlomų ES teisės aktų projektų taip pat skelbiamos Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

2016 m. ECB priėmė 8 nuomones dėl siūlomų ES teisės aktų ir 53 nuomones dėl nacionalinių teisės aktų, susijusių su ECB kompetencijos sritimis, projektų.

ES lygmeniu svarbiausios ECB priimtos nuomonės^[98] yra susijusios su paprasto, skaidraus ir standartizuoto pakeitimo vertybiniais popieriais Europos sistema ir Kapitalo reikalavimų reglamento daliniais pakeitimais (CON/2016/11), bendru atstovavimu euro zonai Tarptautiniame valiutos fonde (CON/2016/22) ir Europos indėlių garantijų sistemos sukūrimu (CON/2016/26).

Keletas nacionalinių institucijų prašymu vykusių konsultacijų buvo dėl teisės aktų, susijusių su banknotais ir monetomis^[99], mokėjimo sistemų priežiūra^[100], nematerialiųjų vertybinių popierių sistema^[101], kredito pervedimams ir tiesioginio debeto mokėjimams taikomais privalomaisiais reikalavimais^[102] ir pinigų plovimo bei teroristų finansavimo prevencija^[103].

ECB priėmė nuomones dėl NCB, įskaitant nacionaliniam centriniam bankui taikomus audito reikalavimus^[104], NCB atskaitomybės įsipareigojimus nacionaliniam parlamentui^[105], NCB sprendimų priėmimo organo veikimą^[106], NCB vadovaujančiųjų pareigūnų atlyginimo sumažinimą^[107], nacionalinio centrinio banko įgyjamas subjektų, atliekančių pinigų politikos operacijas atokiausiuose ir užjūrio regionuose, nuosavybės teises^[108], NCB atliekamas skubios paramos likvidumui padidinti operacijas^[109], NCB pertvarkymo uždavinius^[110], NCB vaidmenį, susijusį su indėlių garantijų sistema^[111], NCB atliekamą mokėjimo paslaugų teikimo priežiūrą^[112], sąlyginio deponavimo institucijas^[113] ir vartojimo kreditų susitarimus^[114], NCB atliekamą centrinių kreditų registrų ir banko sąskaitų registrų valdymą^[115], NCB atliekamą finansų statistikos rinkimą^[116], nacionalinio centrinio banko vaidmenį vertinant konkurenciją hipotekos paskolų rinkoje^[117], NCB indėlį į Tarptautinio valiutos fondo administruojamą patikos fondą^[118], nacionalinio centrinio banko vaidmenį teikiant ataskaitas apie draudimo įmokos mokestį^[119], euro zonai nepriklausančių NCB pinigų politikos priemones^[120], ECBS centrinių bankų įskaitymo teisių netaikymą reikalavimams, naudojamiems kaip įkaitas^[121], ir NCB proginių banknotų leidimą^[122].

ECB priėmė nuomones dėl įvairių finansų įstaigų veiklos aspektų^[123], įskaitant kredito įstaigų kreditorių nemokumo hierarchiją^[124], hipotekos paskolų kintamųjų palūkanų normų ribų nustatymą^[125], indėlių taupomųjų sąskaitų atlyginimą^[126], hipotekos amortizacijos reikalavimus^[127], tam tikrų valiutų kainų skirtumų, taikomų su užsienio valiuta susietoms paskoloms, kompensavimą^[128], paskolų užsienio valiuta restruktūrizavimą^[129], kooperatinių bankų pertvarką^[130], apribojimus, taikomus kredito įstaigos įsigyjamam nekilnojamajam turtui arba įstatiniam kapitalui^[131], banko priežiūros valdybos narių skyrimą^[132], įmokų dydžio ir pajamų bei paskolos ir vertės santykius^[133], neveiksnių paskolų pakeitimo vertybiniais popieriais garantijų sistemą^[134], mokesčio tam tikroms finansų įstaigoms nustatymą^[135], centrinių kreditų registrų veikimą^[136] ir nacionalinių indėlių garantijų sistemų veikimą^[137].

ECB taip pat priėmė nuomonę dėl nacionalinės finansų priežiūros institucijos atstovo ECB priežiūros valdyboje vaidmens^[138].

Užregistruoti aštuoni atvejai, kai nebuvo vykdomas reikalavimas konsultuotis su ECB dėl nacionalinės teisės aktų projektų, o kai kurie atvejai buvo laikomi aiškiais ir svarbiais^[139].

Italijos ūkio ir finansų ministerija nesikonsultavo su ECB dėl Dekretinio įstatymo dėl skubių veiksmų siekiant apsaugoti bankų sektoriaus indėlius, kuriuo siekiama nustatyti teisines nuostatas, kuriomis remiantis būtų galima teikti nepaprastąją viešąją finansinę paramą Italijos bankams. Graikijos finansų ministerija nesikonsultavo su ECB dėl Elektroninių mokėjimų įstatymo.

Su ECB nesikonsultavo Vengrijos nacionalinė ūkio ministerija – dėl Įstatymo dėl nacionalinių namų statybos bendrijų^[140], todėl kilo nerimas, kad galėjo būti pažeistas centrinio banko nepriklausomumo principas.

Graikijos, Vengrijos ir Italijos nesikonsultavimo su ECB atvejai laikomi aiškiais, svarbiais ir pasikartojančiais.

Su Bendru priežiūros mechanizmu susiję teisiniai pokyčiai

2016 m. ECB priėmė kelis teisinius dokumentus, susijusius su savo priežiūros uždavinių atlikimu, kurie paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir ECB interneto svetainėje. 2016 m. priimtų teisinių dokumentų, susijusių su bankų priežiūra, sąrašą galima rasti ECB priežiūros veiklos 2016 metų ataskaitoje.

Piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymasis

Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 271 straipsnio d punktą, ECB patikėta užduotis stebėti, kaip ES šalių nacionaliniai centriniai bankai (NCB) ir ECB laikosi draudimų, numatytų pagal Sutarties 123 ir 124 straipsnius ir Tarybos reglamentus (EB) Nr. 3603/93 ir Nr. 3604/93. Pagal 123 straipsnį, ECB ir NCB draudžiama teikti lėšų pereikvojimo sąskaitose galimybes ar bet kurios kitos formos kredito galimybes vyriausybėms bei ES institucijoms ar organams ir pirminėje rinkoje pirkti šių institucijų išleistas skolos priemones. Pagal 124 straipsnį, draudžiamos bet kokios priemonės, kurios nėra pagrįstos rizikos ribojimo nuostatomis, suteikiančios vyriausybėms ir ES institucijoms ar organams privilegiją naudotis finansų įstaigomis. Kartu su Valdančiąja taryba Europos Komisija stebi, kaip valstybės narės laikosi pirmiau minėtų nuostatų.

ECB taip pat stebi, kaip ES centriniai bankai antrinėje rinkoje perka vidaus viešojo sektoriaus, kitų valstybių narių viešojo sektoriaus ar ES institucijų ir organų išleistas skolos priemones. Pagal Tarybos reglamento (EB) Nr. 3603/93 preambulę, viešojo sektoriaus skolos priemonių pirkimas antrinėje rinkoje neturi pažeisti Sutarties 123 straipsnyje nustatyto tikslo. Tokie pirkimai neturi tapti netiesioginio viešojo sektoriaus piniginio finansavimo forma.

2016 m. vykdyta stebėsena patvirtino, kad Sutarties 123 ir 124 straipsnių nuostatų ir atitinkamų Tarybos reglamentų iš esmės buvo laikomasi.

Stebėsena atskleidė, kad 2016 m. ne visi ES NCB yra įgyvendinę atlyginimo už viešojo sektoriaus indėlius politiką, visiškai atitinkančią nustatytas viršutines atlyginimo ribas. Tiksliau, keli NCB turi užtikrinti, kad atlyginimo už viešojo sektoriaus indėlius dydis neviršytų viršutinės ribos net ir tada, kai ji yra neigiama.

ECB įvertino, kad Magyar Nemzeti Bank inicijuotas turto valdymo bendrovės MARK Zrt. įkūrimas ir finansavimas pažeidžia piniginio finansavimo draudimą. Šį pažeidimą būtina ištaisyti.

2016 m. gegužės mėn. Magyar Nemzeti Bank Vengrijos investuotojų kompensavimo sistemai Karrendezesi Alap suteikė 3 mėn. trumpalaikę likvidumo priemonę. ECB vertinimu, tokia operacija galimai pažeidžia piniginio finansavimo draudimą, nes būta kitokių priemonių suteikti trumpalaikį finansavimą investuotojų kompensavimo sistemai, kurių Magyar Nemzeti Bank finansuoti būtų nereikėję. Toks atvejis neturėtų tapti precedentu.

Atsižvelgdamas į ECB 2014 ir 2015 metų ataskaitose išreikštą susirūpinimą, ECB toliau stebėjo kelias Magyar Nemzeti Bank 2014 ir 2015 m. pradėtas programas. Jos nebuvo susijusios su pinigų politika ir galimai pažeidžia piniginio finansavimo draudimą, kadangi gali būti vertinama, kad jas vykdydamas Magyar Nemzeti Bank perima valstybės funkcijas ar kitaip teikia finansinę naudą valstybei. Šios programos apima Magyar Nemzeti Bank atliktą nekilnojamojo turto investicinį pirkimą, finansinio raštingumo didinimo programą, vykdomą per šešių fondų tinklą ir šių fondų investavimo strategijas, darbuotojų, anksčiau dirbusių Vengrijos finansų priežiūros institucijoje, perkėlimą į centrinį banką, Vengrijos meno kūrinių ir kultūrinio turto pirkimo programą ir bankų skatinimo programą, susijusią su tinkamų vertybinių popierių, ypač vyriausybės obligacijų, pirkimu. Atsižvelgdamas į programų skaičių, apimtį ir dydį, ECB toliau atidžiai stebės šias operacijas, siekdamas užtikrinti piniginio finansavimo ir privilegijos naudotis finansų įstaigomis draudimų laikymąsi. Magyar Nemzeti Bank taip pat turėtų užtikrinti, kad centrinio banko ištekliai, kuriuos jis skyrė savo fondų tinklui, nebūtų tiesiogiai arba netiesiogiai naudojami valstybės finansavimo tikslais. Be to, ECB toliau stebės Magyar Nemzeti Bank dalyvavimą Budapešto vertybinių popierių biržos veikloje, nes susirūpinimą vis dar kelia tai, kad 2015 m. lapkričio mėn. Magyar Nemzeti Bank įsigijo kontrolinį Budapešto vertybinių popierių biržos akcijų paketą.

Central Bank of Ireland 2016 m. vykdytas su Airijos bankų pertvarkymo korporacija (IBRC) susijusio turto mažinimas (daugiausia parduodant ilgalaikius kintamosios palūkanų normos vekselius) yra žingsnis būtino visiško disponavimo šiuo turtu link. Tačiau platesnio užmojo pardavimo grafikas toliau mažintų vis dar didelį susirūpinimą dėl piniginio finansavimo.

Tarptautiniai ir europiniai ryšiai

Europiniai ryšiai

2016 m. ECB palaikė glaudų dialogą su Europos institucijomis ir forumais, ypač su Europos Parlamentu, Europos Vadovų Taryba, ECOFIN taryba, Euro grupe ir Europos Komisija. Per metus buvo imtasi tolesnių priemonių baigti kurti bankų sąjungą ir toliau taisyti euro zonos finansų sektoriaus padėtį. Euro grupės ir ECOFIN tarybos susitikimų, kuriuose dalyvavo ECB Pirmininkas ir kiti Vykdomosios valdybos nariai, darbotvarkėse taip pat buvo ekonominė euro zonos padėtis ir makroekonominio koregavimo programa Graikijai. Europos Vadovų Tarybos susitikimuose, į kuriuos buvo kviečiamas ir ECB Pirmininkas, buvo diskutuojama apie būtinybę užtikrinti nuoseklią fiskalinės, finansinės ir struktūrinės politikos strategiją ir taip skatinti atsigavimą Europoje.

Europos ekonominės ir pinigų sąjungos kūrimo užbaigimas

Vadovaujantis 2015 m. penkių pirmininkų pranešime „Europos ekonominės ir pinigų sąjungos sukūrimas“ nustatytomis gairėmis, buvo toliau dirbama siekiant baigti kurti ekonominę ir pinigų sąjungą.

Įgyvendinant Bankų gaivinimo ir pertvarkymo direktyvą ir Indėlių garantijų sistemų direktyvą, pasiekta pažanga kuriant bankų sąjungą. Savo ruožtu ECB visus metus toliau skatino imtis ryžtingų priemonių siekiant baigti kurti bankų sąjungą, ypač techninių diskusijų metu, kuriomis buvo siekiama sukurti patikimas Bendro pertvarkymo fondo finansinio stabilumo stiprinimo priemones ir įgyvendinti Europos indėlių garantijų sistemą. Be bankų sąjungos, Europos kapitalo rinkų sąjunga turi potencialą padaryti finansų sistemą atsparesnę gerinant rizikos pasidalijimą tarp šalių ir skatinant platesnę ir lengvesnę finansų prieigą.

Kalbant apie ekonomikos valdymo sistemą, pasakytina, kad pradėjo darbą Europos fiskalinė valdyba. Ateityje reikėtų padidinti Europos fiskalinės valdybos įgaliojimus ir institucinį nepriklausomumą, kad ji galėtų atlikti svarbų vaidmenį didinant skaidrumą ir gerinant fiskalinių taisyklių laikymąsi^[141]. 2016 m. rugsėjo 20 d. ES Taryba paskelbė rekomendaciją, kurioje euro zonos šalys raginamos steigti nacionalines produktyvumo tarybas. Jos turėtų suteikti naują impulsą įgyvendinant struktūrines reformas euro zonos šalyse. Jų veiksmingumas priklausys ne tik nuo tarybų aukšto lygio techninės kompetencijos, bet ir nuo jų visiško nepriklausomumo. Produktyvumo tarybų darbas turėtų užtikrinti, kad būtų pakankamai atsižvelgiama į europinį mastą valstybėms narėms keičiantis gerąja praktika ir euro zonos valstybių narių lygiu vertinant ir sprendžiant produktyvumo klausimus.

Be to, ECB nuolat pabrėžia būtinumą nuosekliai ir išsamiai taikyti esamos valdymo sistemos nuostatas, nes pažanga kol kas nepatenkinama. Tai rodo ribotas Europos Komisijos šalims pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas (taip pat žr. 1 skyriaus 1.6 skirsnį) ir nepakankamas Stabilumo ir augimo pakto reikalavimų laikymasis.

Visiškas biudžeto taisyklių įgyvendinimas ir efektyvesnis ekonominės politikos koordinavimas yra būtina sąlyga pasitikėjimui tarp valstybių narių atsirasti, kad jos galėtų toliau stiprinti EPS. ECB yra pabrėžęs didesnio pasidalijamojo suverenumo reikšmę vidutiniu ir ilguoju laikotarpiais, pavyzdžiui, per geresnį valdymą, pereinant nuo taisyklų prie institucijų^[142].

Kartu Europa susiduria ne tik su ekonominiais iššūkiais, bet ir su iššūkiais migracijos ir saugumo srityse. Siekiant tvaraus šių problemų sprendimo, reikalinga stipri ekonomika, todėl baigti kurti EPS yra svarbi pastanga stiprinant Europą. Eurosistema pasirengusi paremti šį darbą.

Demokratinės atskaitomybės vykdymas

ECB yra nepriklausoma institucija, kuri yra visiškai nepriklausoma naudoti priemones taip, kaip būtina pagal jai suteiktus įgaliojimus. Būtinas tokio nepriklausomumo atitikmuo yra atskaitomybė, ir Sutartyje dėl Europos Sąjungos veikimo numatyta, kad ECB yra atskaitingas visų pirma Europos Parlamentui, kaip organui, kurį sudaro ES piliečių išrinkti atstovai.

2016 m. ECB Pirmininkas dalyvavo keturiuose reguliariai rengiamuose Europos Parlamento Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto klausymuose^[143]. Šiuose klausymuose Europos Parlamento nariai ypač daug dėmesio skyrė pinigų politikai, finansų sektoriaus politikai, makroekonominio koregavimo programoms ir euro zonos valdymo reformai (žr. 36 pav.).

Atsakydamas į Europos Parlamento rezoliucijoje pateiktą pasiūlymą, ECB nusprendė padaryti dar vieną žingsnį atskaitomybės didinimo link^[144] ir 2016 m. pirmą kartą paskelbė savo atsakymus į Europos Parlamento pasiūlymus, kaip jo rezoliucijos dėl ankstesnės Metų ataskaitos dalį. Tokie atsiliepimai Parlamento nariams anksčiau būdavo pateikiami kartu su Metų ataskaita.

ECB taip pat vykdo savo atskaitomybės įsipareigojimus reguliariai teikdamas ataskaitas ir atsakydamas į Parlamento narių raštu pateiktus klausimus. 2016 m. ECB Pirmininkas gavo laiškų su klausimais, į kuriuos atsakymai paskelbti ECB interneto svetainėje^[145]. Daugiausia klausimų buvo apie ECB nestandartinių pinigų politikos priemonių įgyvendinimą, ekonomikos perspektyvas ir makroekonominio koregavimo programas.

Kaip ir anksčiau, ECB pagal kompetenciją dalyvavo Europos Parlamento ir ES Tarybos diskusijose dėl pasiūlymų dėl teisės aktų. Kalbant apie ne atskaitomybės sistemą, pasakytina, kad kiti ECB atstovai dalyvavo viešuose Ekonomikos ir pinigų politikos komiteto posėdžiuose ir diskutavo klausimais, susijusiais su ECB kompetencija ir uždaviniais.

Europos Parlamentas ir ES Taryba taip pat laiko ECB atskaitingą už savo bankų priežiūros veiklą^[146]. Daugiau informacijos pateikta ECB priežiūros veiklos 2016 metų ataskaitoje.

Tarptautiniai ryšiai

Sudėtingomis tarptautinėmis aplinkybėmis ECB dalyvavo tarptautinių forumų organizuotose diskusijose, rinko informaciją ir informavo apie savo politiką, taip stiprindamas ryšius su analogiškomis svarbiomis tarptautinėmis institucijomis. Tai buvo ypač svarbu, nes tais metais pinigų institucijos visame pasaulyje toliau palaikė prasidedantį ekonomikos atsigavimą.

G20

Pasaulio ekonomikai toliau atsigaunant vangiai, Kinijos pirmininkaujama G20 šalių grupė skyrė dėmesį pasaulinio augimo skatinimui ir jai pavyko išryškinti struktūrinių reformų vaidmenį, kuriomis papildžius fiskalinę ir pinigų politiką augimo paskatinimo tikslas būtų pasiektas. Be to, pirmininkaujant G20 vyko daugiau debatų dėl augimo veiksnių, įtraukiant inovacijas ir skaitmeninimą. G20 taip pat ėmėsi tolesnių priemonių, leidžiančių geriau įvertinti struktūrines reformas pagal šios šalių grupės „sustiprintą struktūrinių reformų darbotvarkę“. Stiprėjant antiglobalistinėms nuotaikoms, G20 skyrė daugiau dėmesio nelygybei ir socialinei atskirčiai, taip pat skatino pažangą siekiant teisingesnės pasaulinės mokestinės aplinkos, skyrė dėmesį naudos gavėjų nuosavybei ir jurisdikcijų nebendradarbiavimo klausimui. G20 finansų ministrai ir centrinių bankų vadovai, kurių posėdžiuose dalyvauja ECB Pirmininkas, įsipareigojo išsamiai konsultuotis dėl užsienio valiutų rinkų ir vengti protekcionizmo prekybos ir investavimo politikoje bet kokia forma. Dėl neseniai įvykdytų teroristinių išpuolių taip pat buvo dedama daugiau pastangų spręsti terorizmo finansavimo prevencijos klausimą. Buvo palaikomas pagrindinių finansų reguliavimo sistemos sudedamųjų dalių kūrimo užbaigimas, skiriant dėmesį visiškam ir nuosekliam suderintos finansų sektoriaus pertvarkymo programos įgyvendinimui numatytu laiku. Aukščiausiojo lygio susitikimo Hangdžou mieste metu G20 vadovai taip pat skatino siekti pažangos žaliojo finansavimo srityje ir, atsižvelgiant į diskusijas dėl tarptautinės finansų struktūros, svarstyti platesnį specialiųjų skolinimosi teisių (SST) naudojimą, didinti Paryžiaus klubo narių skaičių ir didinti naujų bei esamų daugiašalių plėtros bankų vaidmenį.

Politikos klausimai, susiję su TVF ir tarptautine finansų struktūra

ECB toliau palaikė bendras Europos pozicijas diskusijose Tarptautiniame valiutos fonde (TVF) fondo politikos klausimais ir bendresne prasme apie tarptautinę finansų struktūrą. Kalbant apie TVF valdymą, pasakytina, kad išsami kvotų ir valdymo reforma, dėl kurios susitarta 2010 m., įsigaliojo 2016 m. pradžioje, ją ratifikavus reikiamam šalių TVF narių, turinčių nustatytą kiekį santykinių TVF balsų, skaičiui. Tai lėmė dinamiškai besiformuojančių rinkų ir besivystančių šalių santykinės kvotos padidėjimą daugiau kaip 6 %, ir tai geriau parodo padidėjusį jų vaidmenį pasaulio ekonomikoje. Į reformų paketą taip pat buvo įtrauktas išsivysčiusios ekonomikos Europos šalių įsipareigojimas sumažinti bendrą atstovavimą Vykdomojoje valdyboje dviem nariais.

ECB palaiko stiprų, kvotomis pagrįstą ir turintį pakankamai išteklių TVF, kaip tarptautinės pinigų sistemos centrą, kuris svariai prisideda prie pasaulio ekonominio ir finansinio stabilumo. ES valstybėms narėms finansiškai prisidėjus, bendri TVF kvotų ištekliai 2016 m. padidėjo dvigubai – iki 477 mlrd. SST. TVF šalys narės, įskaitant daugelį ES valstybių narių, taip pat įsipareigojo Fondui suteikti maždaug 260 mlrd. SST, siekdamos užtikrinti tolesnę prieigą prie dvišalio skolinimosi pagal sustiprinto valdymo sistemą. Diskusijų dėl Penkioliktosios bendrosios kvotų peržiūros terminas buvo pakeistas siekiant peržiūrą užbaigti ne vėliau kaip iki metinių susitikimų 2019 m.

Kadangi labai svarbu, kad TVF skolinimo politika ir toliau būtų aktuali jo nariams, TVF išnagrinėjo pasaulio finansinio apsidraudimo priemonių tinklo pakankamumą, įskaitant jo aprėptį, prieinamumą ir krizių prevencijos bei pertvarkymo priemonių teikimo kainą.

Po kai kurias euro zonos šalis ištikusių krizių ir dėl to jose vykdytų ES ir TVF skolinimo ir koregavimo programų, TVF nepriklausomas vertinimo biuras (IEO) paskelbė išsamią ataskaitą apie fondo vaidmenį tų krizių metu ir jo dalyvavimą finansinės pagalbos Graikijai, Airijai ir Portugalijai programose. Nors ataskaitoje dėmesys iš esmės buvo skiriamas TVF sprendimų priėmimo procesui, joje buvo ir keletas pamąstymų apie ekonomines problemas, kaip antai krizių priežastis ir politikos sąlygų pobūdį bei tinkamumą.

Techninis bendradarbiavimas

ECB išplėtė techninį bendradarbiavimą su ne Europos Sąjungos centriniais bankais, siekdamas skatinti patikimą centrinių bankų praktiką ir taip prisidėti prie pasaulio pinigų ir finansinio stabilumo. Bendradarbiavimo veikla atskleidžia ECB, kaip pasaulio ekonomikai svarbaus centrinio banko, vaidmenį. ECB toliau bendradarbiavo su G20 šalių grupei priklausančiais besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių (pvz., Indijos ir Turkijos) centriniais bankais, siekdamas dalytis technine patirtimi ir geriausia praktika. 2016 m. pasirašytas naujas susitarimo memorandumas su Brazilijos centriniu banku, kuris tapo pagrindu stiprinti bendradarbiavimo ryšius, skirti dėmesį svarbiausioms šio centrinio banko temoms, įskaitant pinigų politiką, finansinį stabilumą ir bankų priežiūrą. Stiprėjantis bendradarbiavimas su tarptautinėmis ir regioninėmis organizacijomis palaikė ECB veiklą Lotynų Amerikos, Azijos ir Afrikos šalyse.

ECB toliau bendradarbiavo su centriniais bankais šalyse, turinčiose perspektyvų įstoti į ES, daugiausia per regioninių seminarų programas. Specialių renginių metų dėmesys buvo skirtas iššūkiams, su kuriais susiduriama rengiantis stoti į ES, makroprudencinei ir mikroprudencinei priežiūrai ir centrinių bankų nepriklausomumui, kaip svarbiam gero ekonomikos valdymo elementui. Techninis bendradarbiavimas su ES šalių kandidačių ir potencialių šalių kandidačių centriniais bankais vyksta glaudžiai bendradarbiaujant su ES NCB ir papildo ECB vykdomą reguliarią ekonominės ir finansinės šių šalių raidos stebėseną ir analizę, taip pat politinį dialogą su jų centriniais bankais.

Išorės komunikacija

ECB politikos išaiškinimas ES piliečiams

Atvira ir skaidri komunikacija padeda užtikrinti centrinio banko politikos veiksmingumą. Ji suteikia galimybę bankui nuolat informuoti plačiąją visuomenę bei finansų rinkas apie savo tikslus ir užduotis, paaiškinti savo veiksmų motyvus ir taip daryti įtaką jų lūkesčiams. ECB turi ilgametę atviros komunikacijos tradiciją ir 2016 m. toliau gerino komunikaciją, visų pirma toliau plėtodamas informavimo veiklą ir skaitmeninę komunikaciją.

Informavimo veikla

2016 m. ECB toliau plėtojo iniciatyvas, skirtas ryšiams su plačiąja visuomene užmegzti, siekdamas užtikrinti geresnį ECB politikos bei sprendimų suvokimą ir taip didinti euro zonos šalių piliečių pasitikėjimą.

ECB Frankfurte lankėsi 522 lankytojų grupių, priimta daugiau nei 15 000 išorės lankytojų iš 35 šalių. Lankytojams surengta bendro pobūdžio ir tikslinių pristatymų, per kuriuos jie turėjo galimybę pabendrauti su ECB ekspertais. Jie taip pat galėjo apžiūrėti naująjį ECB pastatą ir jo meno bei euro parodas dalyvaudami ekskursijose su gidu. Nuo 2016 m. liepos mėn. kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį ECB atverdavo savo duris vietos bendruomenei ir per antrąjį pusmetį pritraukė daugiau nei 3 000 lankytojų.

Siekdamas paaiškinti savo uždavinius jaunesniems euro zonos šalių piliečiams, ECB šeštą kartą surengė konkursą Generation €uro Students’ Award. Šis konkursas yra pagrindinė banko bendravimo su 16–19 m. moksleiviais bei jų mokytojais priemonė: tikslas – suteikti moksleiviams daugiau žinių apie pinigų politiką ir ECB. Moksleiviai dalyvauja vaidmenų žaidime, kuriame dalyviai priima pinigų politikos sprendimus, remdamiesi savo pačių atliktu euro zonos ekonomikos ir pinigų rinkos vertinimu.

Be to, ECB daugiau dėmesio skyrė jaunesnio amžiaus grupėms. 2016 m. spalio 3 d. į ECB pakviesta 230 aštuonerių–dešimties metų vaikų kartu su šeimomis dalyvauti populiarios Vokietijos TV laidos vaikams Die Sendung mit der Maus antrojoje atvirų durų dienoje. Programą sudarė ekskursijos su gidu po pastatą, pristatymai, praktiniai seminarai, kuriuose pristatytas ECB vaidmuo bei funkcijos ir eurų banknotai bei monetos, vyko mokomieji žaidimai ir surengtos kelios parodos.

Informavimo veikla vykdyta ne vien Frankfurte. Pavyzdžiui, ECB kartu su Central Bank of Ireland dalyvavo 2016 m. nacionaliniame Airijos arimo čempionate – didžiausioje Europos lauko parodoje ir žemės ūkio mugėje.

Didesnis skaitmeninimas

ECB taip pat toliau didino skaitmeninės komunikacijos pastangas siekdamas prisitaikyti prie esamų susipažinimo su naujienomis modelių.

Turinio požiūriu pažymėtina, jog ECB didino pastangas siekdamas būti prieinamesnis plačiajai visuomenei, kad jo sprendimai būtų geriau suprantami, vartodamas paprastą kalbą ir skaitmeninės komunikacijos kanalus, siekdamas paaiškinti gana technines sąvokas. Vienas tokių pastangų pavyzdžių yra ECB interneto svetainėje daugeliu ES kalbų pateikiami straipsneliai „Apie viską paprasčiau“. Skiriant daugiau dėmesio skaitmeninei komunikacijai, intensyviau naudota ir infografika.

Techniniu požiūriu bankas toliau naujino savo interneto svetaines. Pasirūpinta, kad ECB ir Europos sisteminės rizikos valdybos svetainių dizainas būtų prisitaikantis, užtikrinant, kad tinklalapių bei svarbių leidinių peržiūra būtų kuo optimalesnė nepriklausomai nuo skaitytojo pasirinkto įrenginio. Be to, ECB patenkino padidėjusią geros kokybės renginių transliacijos internetu paklausą.

Bankas dar aktyviau dalyvavo socialinės terpės platformose. ECB „Twitter“ paskyra dabar turi daugiau nei 36 000 sekėjų ir naudojama siekiant atkreipti dėmesį į leidinius bei svarbius pranešimus iš viešų kalbų. 2016 m. gruodžio mėn. ECB pirmą kartą surengė tiesiogines diskusijas socialiniame tinkle „Twitter“, kurių metu Benoît Cœuré atsakė į plačiosios visuomenės paskelbtus klausimus, pažymėtus saitažodžiu #askECB – taip suteikta galimybė tiesiogiai pabendrauti realiuoju laiku. Be to, ECB naudoja „YouTube“ kanalą vaizdo turiniui, o svetainę „Flickr“ – nuotraukoms skelbti. ECB taip pat turi paskyrą „LinkedIn“, kurios naujienas prenumeruoja apie 43 000 piliečių.

Priedai

Institucinė struktūra

Sprendimus priimantys organai ir bendrasis ECB valdymas

Eurosistemai ir Europos centrinių bankų sistemai (ECBS) vadovauja ECB sprendimus priimantys organai – Valdančioji taryba ir Vykdomoji valdyba. Bendroji taryba sudaryta kaip trečiasis sprendimus priimantis ECB organas, ji veiks tol, kol bus ES valstybių narių, dar neįsivedusių euro. Sprendimus priimantys organai savo veikloje vadovaujasi Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, ECBS statutu bei atitinkamu darbo reglamentu^[149]. Sprendimai Eurosistemoje ir ECBS priimami centralizuotai. Nepaisant to, pagal ECBS statutą ECB ir euro zonos NCB kartu strateginiu ir veiklos požiūriais prisideda prie bendrų Eurosistemos tikslų siekimo gerbdami decentralizavimo principą.

Kalbant apie ECB įsipareigojimus, susijusius su bankų priežiūra, pasakytina, kad Valdančioji taryba priima teisės aktus, kuriais nustatoma bendra priežiūros sprendimų priėmimo sistema; pagal neprieštaravimo procedūrą ji taip pat priima Priežiūros valdybos parengtus sprendimų projektus^[150]. Išsamesnė informacija apie ECB priežiūros funkciją pateikta ECB priežiūros veiklos 2016 metų atskaitoje.

Valdančioji taryba

Valdančioji taryba yra aukščiausiasis ECB sprendimus priimantis organas. Ją sudaro ECB vykdomosios valdybos nariai ir euro zonos šalių NCB valdytojai. Balsavimo teisės Valdančiosios tarybos nariams paskirstomos pagal tam tikrą balsavimo teisių rotacijos sistemą. Daugiau informacijos apie ją galima rasti ECB interneto svetainėje.

Paprastai Valdančioji taryba posėdžiauja kas dvi savaites ECB būstinėje Frankfurte prie Maino (Vokietijoje). 2016 m. įvyko 23 posėdžiai. Posėdžiai pinigų politikos klausimais vyksta kas šešias savaites. Skelbiamos ir Valdančiosios tarybos posėdžių pinigų politikos klausimais ataskaitos – paprastai praėjus keturioms savaitėms. Su pinigų politikos klausimais nesusijusiuose posėdžiuose Valdančioji taryba aptaria klausimus, susijusius su kitomis ECB ir Eurosistemos užduotimis ir įsipareigojimais. Siekiant atskirti su ECB pinigų politika ir kitomis užduotimis susijusias funkcijas nuo priežiūros funkcijų, rengiami atskiri Valdančiosios tarybos posėdžiai dėl priežiūros klausimų.

Valdančioji taryba sprendimus taip pat priima ir rašytine tvarka. 2016 m. atlikta daugiau kaip 1 400 rašytinių procedūrų, iš jų daugiau kaip 1 000 – neprieštaravimo procedūros.

Valdančioji taryba

Mario Draghi ECB Pirmininkas

Vítor Constâncio ECB pirmininko pavaduotojas

Josef Bonnici Central Bank of Malta valdytojas (iki 2016 m. birželio 30 d.)

Benoît Cœuré ECB vykdomosios valdybos narys

Carlos Costa Banco de Portugal valdytojas

Chrystalla Georghadji Central Bank of Cyprus valdytoja

Ardo Hansson Eesti Pank valdytojas

Boštjan Jazbec Banka Slovenije valdytojas

Klaas Knot De Nederlandsche Bank pirmininkas

Philip R. Lane Central Bank of Ireland valdytojas

Sabine Lautenschläger ECB vykdomosios valdybos narė

Erkki Liikanen Suomen Pankki – Finlands Bank valdytojas

Luis M. Linde Banco de España valdytojas

Jozef Makúch Národná banka Slovenska valdytojas

Yves Mersch ECB vykdomosios valdybos narys

Ewald Nowotny Oesterreichische Nationalbank valdytojas

Peter Praet ECB vykdomosios valdybos narys

Gaston Reinesch Banque centrale du Luxembourg valdytojas

Ilmārs Rimšēvičs Latvijas Banka valdytojas

Jan Smets Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique valdytojas

Yannis Stournaras Bank of Greece valdytojas

Vitas Vasiliauskas Lietuvos banko valdybos pirmininkas

Mario Vella Central Bank of Cyprus valdytojas (nuo 2016 m. liepos 1 d.)

François Villeroy de Galhau Banque de France valdytojas

Ignazio Visco Banca d’Italia valdytojas

Jens Weidmann Deutsche Bundesbank pirmininkas

Priekinė eilė (iš kairės į dešinę): Yannis Stournaras, Carlos Costa, Ewald Nowotny, Vítor Constâncio, Mario Draghi, Sabine Lautenschläger, Benoît Cœuré, Chrystalla Georghadji, Philip R. Lane, Yves Mersch

Vidurinė eilė (iš kairės į dešinę): Ilmārs Rimšēvičs, François Villeroy de Galhau, Jens Weidmann, Erkki Liikanen, Jozef Makúch, Ignazio Visco

Galinė eilė (iš kairės į dešinę): Gaston Reinesch, Boštjan Jazbec, Ardo Hansson, Klaas Knot, Jan Smets, Peter Praet, Vitas Vasiliauskas

Pastaba: fotografuojant nedalyvavo Luis M. Linde ir Mario Vella.

Vykdomoji valdyba

Vykdomąją valdybą sudaro ECB Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir keturi nariai, kuriuos kvalifikuota balsų dauguma skiria Europos Vadovų Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu ir ECB. Vykdomoji valdyba atsakinga už Valdančiosios tarybos posėdžių rengimą, euro zonos pinigų politikos įgyvendinimą vadovaujantis Valdančiosios tarybos nustatytomis gairėmis bei priimtais sprendimais ir vadovavimą ECB einamajai veiklai.

Vykdomoji valdyba

Mario Draghi ECB Pirmininkas

Vítor Constâncio ECB pirmininko pavaduotojas

Benoît Cœuré ECB vykdomosios valdybos narys

Sabine Lautenschläger ECB vykdomosios valdybos narė

Yves Mersch ECB vykdomosios valdybos narys

Peter Praet ECB vykdomosios valdybos narys

Priekinė eilė (iš kairės į dešinę): Sabine Lautenschläger, Mario Draghi, Vítor Constâncio

Galinė eilė (iš kairės į dešinę): Yves Mersch, Peter Praet, Benoît Cœuré

Bendroji taryba

Bendrąją tarybą sudaro ECB Pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir visų 28 ES valstybių narių NCB valdytojai. Bendroji taryba, be kita ko, taip pat prisideda vykdant ECB patariamąsias funkcijas, renkant statistinę informaciją, kuriant reikiamas NCB vykdomų operacijų apskaitos ir atskaitomybės standartizavimo taisykles, taikant kitas, nei Sutartyje išdėstytos, priemones, susijusias su ECB kapitalo pasirašymo rakto nustatymu, ir nustatant ECB personalo narių įdarbinimo sąlygas.

Bendroji taryba

Mario Draghi ECB Pirmininkas

Vítor Constâncio ECB pirmininko pavaduotojas

Marek Belka Narodowy Bank Polski pirmininkas (iki 2016 m. birželio 20 d.)

Josef Bonnici Central Bank of Malta valdytojas (iki 2016 m. birželio 30 d.)

Mark Carney Bank of England valdytojas

Carlos Costa Banco de Portugal valdytojas

Chrystalla Georghadji Central Bank of Cyprus valdytoja

Adam Glapiński Narodowy Bank Polski pirmininkas (nuo 2016 m. birželio 21 d.)

Ardo Hansson Eesti Pank valdytojas

Stefan Ingves Sveriges Riksbank valdytojas

Mugur Constantin Isărescu Banca Naţională a României valdytojas

Boštjan Jazbec Banka Slovenije valdytojas

Klaas Knot De Nederlandsche Bank pirmininkas

Philip R. Lane Central Bank of Ireland valdytojas

Erkki Liikanen Suomen Pankki – Finlands Bank valdytojas

Luis M. Linde Banco de España valdytojas

Jozef Makúch Národná banka Slovenska valdytojas

György Matolcsy Magyar Nemzeti Bank valdytojas

Ewald Nowotny Oesterreichische Nationalbank valdytojas

Dimitar Radev Българска народна банка (Bulgarijos nacionalinis bankas) valdytojas

Gaston Reinesch Banque centrale du Luxembourg valdytojas

Ilmārs Rimšēvičs Latvijas Banka valdytojas

Lars Rohde Danmarks Nationalbank valdytojas

Jiří Rusnok Česká národní banka valdytojas (nuo 2016 m. liepos 1 d.)

Miroslav Singer Česká národní banka valdytojas (iki 2016 m. birželio 30 d.)

Jan Smets Nationale Bank van België / Banque Nationale de Belgique valdytojas

Yannis Stournaras Bank of Greece valdytojas

Vitas Vasiliauskas Lietuvos banko valdybos pirmininkas

Mario Vella Central Bank of Cyprus valdytojas (nuo 2016 m. liepos 1 d.)

François Villeroy de Galhau Banque de France valdytojas

Ignazio Visco Banca d’Italia valdytojas

Boris Vujčić Hrvatska narodna banka valdytojas

Jens Weidmann Deutsche Bundesbank pirmininkas

Priekinė eilė (iš kairės į dešinę): Yannis Stournaras, Carlos Costa, Ewald Nowotny, Vítor Constâncio, Mario Draghi, Mark Carney, Chrystalla Georghadji, Philip R. Lane

Vidurinė eilė (iš kairės į dešinę): Ilmārs Rimšēvičs, François Villeroy de Galhau, Jens Weidmann, Erkki Liikanen, Ignazio Visco

Galinė eilė (iš kairės į dešinę): Gaston Reinesch, Boštjan Jazbec, Lars Rohde, Ardo Hansson, Klaas Knot, Jan Smets, Jozef Makúch, Vitas Vasiliauskas, Dimitar Radev

Pastaba: fotografuojant nedalyvavo Adam Glapiński, Stefan Ingves, Mugur Constantin Isărescu, Luis M. Linde, György Matolcsy, Jiří Rusnok, Boris Vujčić ir Mario Vella.

Bendrasis valdymas

Be sprendimus priimančių organų, ECB bendrasis valdymas apima du aukštu lygmeniu veikiančius komitetus – Audito komitetą ir Etikos komitetą – ir daugelį kitų išorės bei vidaus kontrolės lygmenų. Bendrojo valdymo sistemą papildo Etikos kodeksas, ECB sprendimas^[151] dėl kovos su sukčiavimu tyrimų atlikimo nuostatų ir sąlygų ir visuomenės supažindinimo su ECB dokumentais taisyklės. Sukūrus Bendrą priežiūros mechanizmą (BPM), bendrojo ECB valdymo klausimai įgavo dar didesnę reikšmę.

Audito komitetas

ECB Audito komitetas padeda Valdančiajai tarybai ją konsultuodamas ir teikdamas nuomones dėl i) finansinės informacijos vientisumo; ii) vidaus kontrolės priemonių priežiūros; iii) taikomų įstatymų, teisės aktų ir elgesio kodeksų atitikimo ir iv) audito funkcijų vykdymo. Jo įgaliojimai skelbiami ECB interneto svetainėje. Audito komiteto pirmininkas yra Erkki Liikanen, 2016 m. komitetą sudarė dar keturi nariai: Vítor Constâncio, Josef Bonnici^[152], Patrick Honohan ir Ewald Nowotny.

Etikos komitetas

Siekdamas užtikrinti tinkamą ir nuoseklų skirtingų elgesio kodeksų, kuriais vadovaujasi organai, dalyvaujantys priimant ECB sprendimus, įgyvendinimą, Etikos komitetas konsultuoja Valdančiosios tarybos, Vykdomosios valdybos ir Priežiūros valdybos narius etikos klausimais. Jo įgaliojimai skelbiami ECB interneto svetainėje. Etikos komiteto pirmininkas yra Jean-Claude Trichet, komitetą sudaro dar du išorės nariai: Patrick Honohan^[153] ir Klaus Liebscher.

Išorės ir vidaus kontrolės lygmenys

Išorės kontrolės lygmenys

ECBS statute numatyti du išorės kontrolės lygiai – išorės auditorius, kuris, taikant rotacijos sistemą, paskiriamas penkeriems metams atlikti ECB metinių ataskaitų auditą, ir Europos Audito Rūmai, kurie įvertina ECB vadovybės veiklos efektyvumą.

Vidaus kontrolės lygmenys

ECB veikia trijų pakopų vidaus kontrolės sistema, susidedanti iš i) valdymo kontrolės, ii) įvairių rizikos ir atitikties stebėsenos funkcijų ir iii) nepriklausomo audito užtikrinimo.

ECB vidaus kontrolės struktūra pagrįsta funkciniu požiūriu, pagal kurį kiekvienas organizacinis vienetas (padalinys, skyrius, direktoratas ar generalinis direktoratas) visų pirma yra atsakingas už savo rizikos valdymą, taip pat už savo operacijų veiksmingumo ir efektyvumo užtikrinimą.

Prie stebėsenos funkcijų priskiriami stebėsenos mechanizmai ir veiksmingi procesai, siekiant užtikrinti reikiamą finansų bei operacinės ir reputacijos bei elgsenos rizikos kontrolę. Šios antrojo lygio kontrolės funkcijos įgyvendinamos per ECB vidaus funkcijas (pvz., biudžeto ir kontrolės funkcijas, operacinės ir finansinės rizikos valdymo funkcijas, bankų priežiūrai taikomos kokybės užtikrinimo funkciją ir atitikties funkciją) ir (arba), kai aktualu, jas atlieka Eurosistemos ir (arba) ECBS komitetai (pvz., Organizacinės plėtros komitetas, Rizikos valdymo komitetas ar Biudžeto komitetas).

Nepriklausomai nuo ECB vidaus kontrolės struktūros ir rizikos stebėjimo audito funkcijos, vadovaujantis ECB audito nuostatais, vykdomos per ECB vidaus audito veiklą, už kurią tiesiogiai atsakinga Vykdomoji valdyba. ECB vidaus auditoriai laikosi Vidaus audito instituto patvirtintų Tarptautinių vidaus audito profesinės praktikos standartų. Be to, Vidaus auditorių komitetas, kurį sudaro ECB, NCB ir nacionalinių kompetentingų institucijų vidaus audito ekspertai, padeda įgyvendinti Eurosistemos ir (arba) ECBS ir BPM tikslus.

ECB etikos kodeksas

ECB etikos kodeksą sudaro Valdančiosios tarybos narių elgesio kodeksas, Vykdomosios valdybos narių papildomas etikos kriterijų kodeksas, Priežiūros valdybos narių elgesio kodeksas ir ECB personalo taisyklės. Etikos kodekse nustatytos etikos taisyklės ir principai, kuriais siekiama užtikrinti aukščiausio lygio sąžiningumą, kompetenciją, veiksmingumą ir skaidrumą vykdant ECB užduotis. Jis, be kita ko, apima išsamias nuostatas dėl galimo interesų konflikto vengimo ir valdymo; apribojimus, atskaitomybės įsipareigojimus ir stebėsenos sistemą dėl privačių finansinių operacijų; taisykles dėl veiklos pertraukos laikotarpio; ir išsamias taisykles dėl išorinės veiklos ir santykių su išorinėmis šalimis.

Priemonės prieš sukčiavimą ir pinigų plovimą

1999 m. Europos Parlamentas ir ES Taryba priėmė reglamentą^[154], pagal kurį, be kita ko, Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) gali vykdyti vidaus tyrimus dėl įtarimų sukčiavimu ES institucijose, įstaigose, tarnybose ir agentūrose. 2004 m. Valdančioji taryba patvirtino teisines nuostatas dėl OLAF atliekamų ECB tyrimų, susijusių su sukčiavimo, korupcijos ir bet kokios kitos neteisėtos veiklos prevencija, sąlygų. 2016 m. Valdančioji taryba jas pakeitė^[155]. Be to, 2007 m. ECB sukūrė pinigų plovimo prevencijos (PPP) ir kovos su terorizmo finansavimu (KTF) vidaus schemas. Vidaus pranešimų sistema papildo ECB PPP ir KTF modelį ir užtikrina, kad visa reikiama informacija būtų sistemingai renkama ir tinkamai perduodama Vykdančiajai valdybai.

Galimybė susipažinti su ECB dokumentais

ECB sprendimas dėl galimybės visuomenei susipažinti su ECB dokumentais^[156] atitinka kitų ES institucijų bei įstaigų tikslus ir taikomus standartus dėl galimybės visuomenei susipažinti su jų dokumentais. Juo didinamas skaidrumas ir kartu atsižvelgiama į ECB ir NCB nepriklausomumą, užtikrinamas kai kurių sričių, kurios būdingos ECB jam vykdant savo užduotis, konfidencialumas. Dėl naujų ECB įsipareigojimų, susijusių su bankų priežiūra, piliečių ir nacionalinių institucijų prašymai susipažinti su dokumentais tapo gerokai sudėtingesni, o jų skaičius reikšmingai padidėjo.

2016 m. vasario mėn., vykdydamas savo įsipareigojimą siekti skaidrumo ir atsakomybės, ECB ėmė skelbti kiekvieno Vykdomosios valdybos nario ir Priežiūros valdybos pirmininko susitikimų tvarkaraštį (vėluojant tris mėnesius).

Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba

Būdama tiesiogiai atskaitinga ECB Pirmininkui, Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnyba (CGO) padeda Vykdomajai valdybai saugoti ECB reputaciją ir vientisumą, skatina laikytis elgesio etikos normų ir didina ECB skaidrumą ir atskaitomybę. Be to, siekdama skatinti ECB bendrojo valdymo struktūros vientisumą ir veiksmingumą, CGO teikia sekretoriato paslaugas ECB Audito ir Etikos komitetams ir yra Europos ombudsmeno ir OLAF tarpininkas.

Eurosistemos ir ECBS komitetai

Eurosistemos ir ECBS komitetai ir toliau atlieka svarbų vaidmenį padėdami ECB sprendimus priimantiems organams atlikti savo užduotis. Ir Valdančiosios tarybos, ir Vykdomosios valdybos prašymu komitetai pagal savo kompetenciją teikia ekspertų pagalbą ir palengvina sprendimų priėmimo procesą. Komitetų nariai paprastai yra Eurosistemos centrinių bankų tarnautojai. Tačiau euro dar neįsivedusių valstybių narių NCB dalyvauja komitetų posėdžiuose, kai juose sprendžiami pagal kompetenciją Bendrajai tarybai priskirtini klausimai. Padėdami ECB spręsti politinius klausimus, susijusius su rizikos ribojimo principais pagrįsta kredito įstaigų priežiūra, kai kurie komitetai susitinka BPM sudėties (po vieną centrinio banko narį ir vieną nacionalinės kompetentingos institucijos narį iš kiekvienos dalyvaujančios valstybės narės). Prireikus į komiteto posėdžius gali būti pakviesti ir kitų kompetentingų organų atstovai.

Be to, veikia dar du komitetai. Biudžeto komitetas padeda Valdančiajai tarybai sprendžiant su ECB biudžetu susijusius klausimus. Žmogiškųjų išteklių konferencija – tai forumas, skirtas Eurosistemos ir ECBS centriniams bankams keistis patirtimi, žiniomis ir informacija žmogiškųjų išteklių valdymo srityje.

Organizacinė ir žmogiškųjų išteklių raida

ECB žmogiškieji ištekliai

2016 m. sausio mėn. paskirtas vyriausiasis paslaugų pareigūnas (VPP). Ši nauja pareigybė įsteigta siekiant toliau didinti veiklos ir analitinę kompetenciją, organizacijos veiklos efektyvumą ir bendradarbiavimo sklandumą bei pagalbinių funkcijų orientavimą į ECB poreikius apskritai. Be to, VPP, kurio pareigos apima administravimo ir informacinių sistemų sritis, prioritetą teikia labiau holistinio strateginio planavimo proceso plėtrai, tolesnio bendradarbiavimo tarp VPP veiklos ir visų kitų veiklos sričių skatinimui.

Naujos su visais finansų reikalais susijusios veiklos sukūrimas 2016 m. balandžio mėn. leido pertvarkytą žmogiškųjų išteklių (ŽI) funkciją visiškai orientuoti į aukštos kokybės ŽI paslaugų teikimą, kad ECB tarnautojai galėtų plėtoti savo potencialą modernioje ir judrioje organizacinėje struktūroje. Vienas iš prioritetų yra talentingo personalo pritraukimas ir išlaikymas bei jo veiklos rezultatų valdymas. Be to, ECB ŽI paslaugų padalinys ypatingą reikšmę teikia ECB tarnautojų sveikatai ir gerovei.

2016 m. padėti strateginės „veiklos partnerio“ funkcijos stiprinimo pagrindai, siekiant pagerinti ECB tarnautojų problemų sprendimą bei veiklos reikalavimus susieti su ŽI politikos poreikiais.

2016 m. ECB ŽI darbotvarkėje daug dėmesio buvo skiriama ir banko pajėgumo stiprinimui valdant talentus, ugdant lyderystę ir skatinant kompetencijos kultūrą, atsižvelgiant į profesinę etiką ir ilgalaikį organizacijos tvarumą. Ypač daug dėmesio buvo skiriama lyderystės ugdymo programos, kuri bus nuosekliai įgyvendinama 2017 ir 2018 m., kūrimui, „sveiko vadovavimo“ programos įgyvendinimui ir neseniai ECB įkurtos Atitikties užtikrinimo ir valdymo tarnybos paramai, plėtojant privalomą etikos mokymą.

Be to, buvo įgyvendinama daugelis ŽI iniciatyvų, kuriomis buvo siekiama stiprinti Europos bankų priežiūros funkciją. Tai – tolesnė Bendro priežiūros mechanizmo programos plėtra siekiant priežiūros mokymo tikslų visos sistemos mastu (joje dalyvavo per 1 900 dalyvių), 28 komandinių mokymų organizavimas, siekiant sustiprinti šalių jungtinių priežiūros grupių bendradarbiavimą, ir sėkminga pirmosios 33 jaunų absolventų, atrinktų dalyvauti Europos bankų priežiūros stažuotės programoje, oficialiai priimtų, išklausiusių mokymų kursą ir besistažavusių nacionalinėse kompetentingose institucijose, grupės integracija.

2016 m. ECB ir toliau stengėsi užtikrinti lygias lyčių, ypač tarp vadovų, galimybes. 2016 m. pabaigoje pasiekta, kad 27 % moterų užima vadovų ir 18 % aukštesniojo lygio vadovų pozicijas, dabar ECB siekia įgyvendinti atitinkamai tarpinius ir galutinius 2017 ir 2019 m. tikslus (žr. 3 iliustraciją). 2013 m. birželio mėn. nustačius lyčių lygių galimybių tikslus, be specialaus veiksmų plano, lyčių lygių galimybių tema užima svarbią vietą ECB darbotvarkėje, nes organizacija siekia nustatyti, pritraukti ir ugdyti talentingas moteris. Be to, 2016 m. ECB įgyvendino tolesnes lyčių lygių galimybių priemones, įskaitant Vykdomosios valdybos nario Benoît Cœuré ir VPP paramą aukštu lygiu, atvirų durų dieną talentingoms moterims, orientuojantis į universitetų studentes, ir ECBS bei BPM lyčių lygių galimybių tinklo sukūrimą.

Be lyčių klausimo, ECB yra įsipareigojęs skatinti lygias galimybes visais aspektais tam, kad būtų sukurta visa apimanti darbo kultūra, pagrįsta bendra rėmėjų, ECB lyčių lygių galimybių ambasadorių, Žmogiškųjų išteklių generalinio direktorato, plačiosios vadovų bendruomenės ir esamų lygių galimybių tinklų, kaip antai Moterų tinklas, Vaivorykštės tinklas ir ECB etikos ir kultūros grupė, atsakomybe.

2016 m. gruodžio 31 d. ECB dirbti visą darbo dieną pagal neterminuotas darbo sutartis buvo patvirtinta 2 898,5 etato (2015 m. pabaigoje – 2 650). Faktinis visą darbo dieną pagal darbo sutartis dirbančių ECB tarnautojų skaičius buvo 3 171 (2015 m. gruodžio 31 d. – 2 871)^[157]. 2016 m. iš viso buvo pasiūlyta sudaryti 208 naujas terminuotas darbo sutartis (terminuotas arba pakeičiamas į neterminuotas). Be to, sudarytos 304 trumpalaikės darbo sutartys (neįskaitant kelių pratęstų darbo sutarčių) pavaduoti tarnautojams, išėjusiems trumpesnių nei metai atostogų. Visus 2016 m. ECB ir toliau siūlė iki 36 mėn. dirbti pagal trumpalaikes darbo sutartis NCB ir tarptautinių organizacijų darbuotojams. 2016 m. gruodžio 31 d. ECB įvairias pareigas ėjo 250 tarnautojų iš NCB ir tarptautinių organizacijų, 11 % daugiau nei 2015 m. pabaigoje. 2016 m. rugsėjo mėn. ECB pradėjo dirbti vienuoliktoji Absolventų programos keturiolikos dalyvių grupė, o 2016 m. gruodžio 31 d. ECB stažavosi 320 stažuotojų (17 % daugiau nei 2015 m.). Be to, pagal Vimo Deisenbergo (Wim Duisenberg) stipendijų moksliniams tyrimams programą, skirtą pažangiausiems ekonomistams paremti, ECB skyrė penkias stipendijas, šešias – jauniems tyrinėtojams pagal Lamfalussy stipendijų moksliniams tyrimams programą.

Nors organizacija šiek tiek padidėjo, 2016 m. iš darbo ar į pensiją išėjo 56 pagal terminuotas arba nuolatinio darbo sutartis dirbantys tarnautojai (2015 m – 53.), baigėsi 317 tarnautojų trumpalaikių darbo sutarčių terminas.

Finansinės ataskaitos

https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/annrep/ar2016annualaccounts_lt.pdf

Eurosistemos konsoliduotas balansas 2016 m. gruodžio 31 d.

https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/other/eurosystembalancesheet2016.lt.pdf

Statistika (tik anglų k.)

https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/annrep/ar2016/EN_AR16_STATISTICAL_ANNEX.pdf

Santrumpos

Šalys

Remiantis ES praktika, ES valstybės narės šioje ataskaitoje išvardytos abėcėlės tvarka pagal šalių pavadinimus nacionalinėmis kalbomis.

Kita

Lentelėse naudojami sutartiniai žymėjimai

- duomenų nėra arba tokio rodiklio nebuvo

. dar nėra duomenų