Sprendimai dėl pinigų politikos

2023 m. kovo 16 d.

Numatoma, kad infliacija per ilgai vis dar bus per didelė. Todėl Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų, vadovaudamasi savo ryžtingu sprendimu užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 % vidutiniu laikotarpiu lygį. Padidėjus neapibrėžtumo lygiui, dar svarbiau tampa tai, kad Valdančiosios tarybos sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų būtų grindžiami gaunamais duomenimis. Šie sprendimai priklausys nuo to, kaip Valdančioji taryba, atsižvelgdama į ekonominius ir finansinius duomenis, vertins infliacijos perspektyvą, grynosios infliacijos raidą ir tai, kaip stipriai persiduoda pinigų politikos poveikis.

Valdančioji taryba įdėmiai stebi dabartinę įtampą rinkoje ir yra pasirengusi atitinkamai reaguoti, kad euro zonoje būtų išsaugotas kainų stabilumas ir finansinis stabilumas. Euro zonos bankų sektorius yra atsparus, bankų kapitalo ir likvidumo pozicijos – stiprios. Bet kokiu atveju, ECB pinigų politikos priemonių rinkinys yra visiškai pritaikytas suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, jei prireiktų, ir užtikrinti sklandų pinigų politikos poveikio perdavimą.

Naujausios ECB ekspertų makroekonominės prognozės buvo parengtos kovo pradžioje, dar prieš kylant pastarajai įtampai finansų rinkose. Bet kokiu atveju, ši įtampa padidina neapibrėžtumą dėl pagrindinio infliacijos ir augimo vertinimo. Dar prieš pastarųjų dienų įvykius pagrindinė bendrosios infliacijos prognozė buvo sumažinta, daugiausia dėl silpnesnio, nei buvo anksčiau numatytas, energijos kainų poveikio. ECB ekspertai dabar prognozuoja, kad 2023 m. infliacija bus vidutiniškai 5,3 %, 2024 m. – 2,9 %, o 2025 m. – 2,1 %. Tuo pat metu pagrindinis kainų spaudimas tebėra didelis. Infliacija, neįskaitant energijos ir maisto produktų, vasario mėn. toliau didėjo; ECB ekspertai numato, kad 2023 m. ji vidutiniškai bus 4,6 % dydžio, t. y. didesnė, nei buvo numatyta gruodžio mėn. prognozėse. Vėliau, slūgstant ankstesnių pasiūlos sukrėtimų bei ekonomikos atsivėrimo daromam spaudimui ir griežtesnei pinigų politikai vis labiau slopinant paklausą, ji turėtų sumažėti iki 2,5 % (2024 m.) ir 2,2 % (2025 m.).

Pagrindinės augimo 2023 m. prognozės padidintos iki vidutiniškai 1,0 %, tiek dėl sumažėjusių energijos kainų, tiek dėl padidėjusio ekonomikos atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai. ECB ekspertai numato, kad ir 2024, ir 2025 m. augimas toliau didės – iki 1,6 % – skatinamas aktyvios darbo rinkos, didėjančio pasitikėjimo ir atsigaunančių realiųjų pajamų. Kita vertus, 2024 ir 2025 m. augimas paspartės mažiau, nei buvo numatyta gruodžio mėn., dėl griežtėjančios pinigų politikos.

ECB pagrindinės palūkanų normos

Valdančioji taryba nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 3,50 %, 3,75 % ir 3,00 % ir bus taikomos nuo 2023 m. kovo 22 d.

Turto pirkimo programa (TPP) ir specialioji pandeminė pirkimo programa (SPPP)

TPP portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuoja ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui. Portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį iki 2023 m. birželio pabaigos. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio mažinimo tempo.

Kalbant apie SPPP, pažymėtina, kad Valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 m. pabaigos. Bet kokiu atveju, nuoseklus SPPP portfelio mažinimas, pasibaigus reinvestavimo terminui, ateityje bus valdomas siekiant išvengti trikdžių tinkamam pinigų politikos pobūdžiui užtikrinti.

Valdančioji taryba išlaikys sumų, gautų iš pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, reinvestavimo lankstumą, kad sumažintų su pandemija susijusią riziką pinigų politikos perdavimo mechanizmui.

Refinansavimo operacijos

Bankams grąžinant per tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas pasiskolintas lėšas, Valdančioji taryba reguliariai vertins, kokį poveikį tikslinės skolinimo operacijos daro jos pinigų politikos pozicijai.

***

Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į jos siekiamą 2 % lygį ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimo mechanizmo veikimas. ECB pinigų politikos priemonių rinkinys yra visiškai pritaikytas suteikti likvidumo paramą euro zonos finansų sistemai, jei prireiktų. Be to, politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė gali būti naudojama siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.

ECB Pirmininkė pakomentuos, kuo remiantis priimti šie sprendimai, šiandien 14.45 val. (Vidurio Europos laiku) prasidedančioje spaudos konferencijoje.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.