Europos Centrinio Banko 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos

Šiandien Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba patvirtino audituotas ECB 2009 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas.

2009 m. ECB gavo 2 218 mln. eurų grynųjų pajamų (2008 m. – 2 661 mln. eurų). Atlikęs techninius atidėjinių rizikai patikslinimus, ECB paskelbė, kad 2009 m. grynasis pelnas yra 2 253 mln. eurų ^[1].

Be to, siekdama apsidrausti nuo galimos rizikos įdiegus padengtų obligacijų pirkimo programą, Valdančioji taryba nusprendė išplėsti atidėjinių rizikoms aprėptį, kad, be užsienio valiutų kurso, palūkanų normos ir aukso kainos rizikų, atidėjiniai aprėptų ir kredito riziką. Atidėjinių suma peržiūrima kasmet.

Remiantis Valdančiosios tarybos sprendimu, iš 2009 m. grynojo rezultato nacionaliniams centriniams bankams 2010 m. sausio 5 d. paskirstyta 787 mln. eurų suma, t. y. visos ECB pajamos iš eurų banknotų apyvartoje. 2010 m. kovo 4 d. Valdančioji taryba nusprendė paskirstyti nacionaliniams centriniams bankams likusius 1 466 mln. eurų.

Nuolatines pajamas ECB daugiausia gauna iš savo užsienio atsargų investicijų ir apmokėto kapitalo, taip pat iš palūkanų už ECB 8 % dalį visų eurų banknotų apyvartoje. 2009 m. palūkanų pajamoms turėjo įtakos sumažėjusios vidutinės turto palūkanų normos JAV doleriais ir, palyginti su 2008 m., mažesnės ribinės palūkanų normos, nustatytos Eurosistemos pagrindinėms refinansavimo operacijoms.

ECB visos grynosios palūkanų pajamos iš visų šaltinių sudarė 1 547 mln. eurų (2008 m. – 2 381 mln. eurų). Neskaičiuojant 787 mln. eurų palūkanų pajamų iš eurų banknotų apyvartoje dalies, grynosios palūkanų pajamos buvo 760 mln. eurų (2008 m. – 151 mln. eurų). ECB sumokėjo 443 mln. eurų (957 mln. eurų mažiau negu 2008 m.) nacionaliniams centriniams bankams kaip atlygį už jų pretenzijas atitinkančias Europos Centriniam Bankui jų pervestas užsienio atsargas, o palūkanų pajamos už užsienio atsargas 2009 m. buvo 700 mln. eurų (2008 m. – 1 036 mln. eurų).

Realizuotosios pajamos iš finansinių operacijų padidėjo 440 mln. eurų – iki 1 103 mln. eurų. Šis padidėjimas susijęs su: a) didesnėmis pajamomis, gautomis pardavus vertybinius popierius, ir b) didesnėmis pajamomis iš aukso pardavimo dėl 2009 m. labai padidėjusios aukso kainos ir didesnio parduoto aukso kiekio.

ECB administracinės išlaidos personalui, patalpų nuomai, specialistų atlygiams ir kitoms prekėms bei paslaugoms sudarė 380 mln. eurų (2008 m. – 364 mln. eurų). Ilgalaikio turto nusidėvėjimo išlaidos sudarė 21 mln. eurų.

2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinės ataskaitos kartu su vadovybės ataskaita bus paskelbtos ECB metų ataskaitoje 2010 m. balandžio 19 d.

Pastabos redaktoriams

1. ECB apskaitos politika. Vadovaudamasi Europos centrinių bankų sistemos ir Europos Centrinio Banko statuto (ECBS statutas) 26 straipsnio 4 dalimi, Valdančioji taryba nustatė bendrą Eurosistemos, įskaitant ECB, apskaitos politiką, kuri paskelbta Europos Sąjungos Oficialiajame leidinyje ^[2]. Nors ši politika iš esmės pagrįsta tarptautinėje praktikoje pripažintais apskaitos standartais, ji sukurta ypač daug dėmesio skiriant Eurosistemos centrinių bankų specifinėms veiklos aplinkybėms. Joje daug dėmesio skiriama atsargumo principui, turint omenyje didelę užsienio valiutos kurso riziką, su kuria susiduria dauguma šių centrinių bankų. Taikant šį atsargumo principą, nerealizuotieji prieaugiai ir nerealizuotieji nuostoliai pripažįstami pajamomis (išlaidomis), kartu draudžiama vieno turto nerealizuotąjį nuostolį kompensuoti kito turto nerealizuotuoju prieaugiu. Nerealizuotieji prieaugiai pervedami tiesiai į perkainojimo sąskaitą, o nerealizuotieji nuostoliai, kurie metų pabaigoje viršija perkainojimo sąskaitos likučius, pripažįstami išlaidomis. Visi nacionaliniai centriniai bankai privalo laikytis šios politikos rengdami savo, kaip Eurosistemos dalies, vykdomų operacijų ataskaitas, kurios įtraukiamos į Eurosistemos konsoliduotas savaitines finansines ataskaitas. Rengdami savo metines finansines ataskaitas, visi nacionaliniai centriniai bankai savanoriškai taiko tą pačią politiką kaip ir ECB.
2. Atlygis už užsienio atsargas, pervestas į ECB. Po prisijungimo prie Eurosistemos Europos Centriniam Bankui pervedę užsienio atsargas, kiekvienas NCB įgyja atlygintiną pretenziją ECB, kurios suma lygi jo pervestai sumai. Valdančioji taryba nusprendė, kad šios pretenzijos turėtų būti išreikštos eurais ir už jas atlygis skaičiuojamas kasdien, taikant turimą naujausią ribinę palūkanų normą, nustatytą Eurosistemos pagrindinėms refinansavimo operacijoms, šį atlygį koreguojant taip, kad aukso daliai būtų taikoma nulinė grąža. 2009 m. šio atlygio palūkanų išlaidos sudarė 443 mln. eurų.
3. ECB pajamų iš eurų banknotų apyvartoje paskirstymas. Valdančioji taryba nusprendė, kad nuo 2006 m. šios pajamos nacionaliniams centriniams bankams priskirtinos tiems finansiniams metams, per kuriuos šios pajamos susikaupė, tačiau jos paskirstomos kitų metų antrą darbo dieną ^[3]. Paskirstomos visos šios pajamos, nebent tų metų ECB grynasis pelnas yra mažesnis negu jo pajamos, gautos iš eurų banknotų apyvartoje, atsižvelgiant į Valdančiosios tarybos sprendimą prieš finansinių metų pabaigą pervesti dalį šio pelno arba visą pelną atidėjiniams užsienio valiutų kurso, palūkanų normos, kredito ir aukso kainos rizikoms. Visos 2009 m. pajamos iš eurų banknotų (787 mln. eurų) paskirstytos nacionaliniams centriniams bankams 2010 m. sausio 5 d.