SPAUDOS KONFERENCIJA

ECB Pirmininkė Christine Lagarde,
ECB pirmininko pavaduotojas Luisas de Guindosas

2023 m. vasario 2 d., Frankfurtas prie Maino

Laba diena, man ir mano pavaduotojui malonu jus matyti mūsų spaudos konferencijoje.

Šios dienos posėdį norėtume pradėti pasveikindami Kroatiją 2023 m. sausio 1 d. prisijungus prie euro zonos. Taip pat nuoširdžiai sveikiname Hrvatska narodna banka valdytoją Borisą Vujčićų tapus Valdančiosios tarybos nariu. Dabar pristatysime, kas buvo nuspręsta šios dienos posėdyje.

Valdančioji taryba tęs pradėtą reikšmingą palūkanų normų kėlimą stabiliu tempu ir toliau palaikys pakankamai ribojantį šių palūkanų lygį, kad tai padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Atitinkamai, Valdančioji taryba šiandien nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų ir numato, kad jas dar didins. Atsižvelgdami į grynosios infliacijos spaudimą, ketiname ir per kovo mėn. vyksiantį kitą mūsų pinigų politikos posėdį palūkanų normas padidinti dar 50 bazinių punktų, o po to apsvarstysime tolesnę mūsų pinigų politikos kryptį. Palaikant ribojamojo lygio palūkanų normas infliacija ilgainiui sumažės, nes bus mažinama paklausa, be to, tai padės apsisaugoti nuo rizikos, kad gali susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai. Bet kokiu atveju mūsų sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį.

Šiandien Valdančioji taryba taip pat priėmė sprendimą dėl Eurosistemos turimų vertybinių popierių, įsigytų pagal turto pirkimo programą (TPP), portfelio mažinimo sąlygų. Kaip paskelbta gruodžio mėn., nuo 2023 m. kovo pradžios iki birželio pabaigos TPP portfelis mažės vidutiniškai po 15 mlrd. eurų per mėnesį. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio šio portfelio mažinimo tempo. Dalinis reinvestavimas bus iš esmės atliekamas pagal dabartinę tvarką. Likusios reinvestavimo sumos bus paskirstomos proporcingai išpirkimams pagal kiekvieną turto pirkimo programą, o viešojo sektoriaus pirkimo programos (VSPP) atveju – proporcingai išpirkimams pagal kiekvieną jurisdikciją ir atsižvelgiant į atitinkamas nacionaliniams bei viršvalstybiniams emitentams tenkančias dalis. Kalbant apie bendrovių obligacijų įsigijimus, pažymėtina, kad reinvestuojant likusias sumas bus labiau krypstama link emitentų, kurių klimato srities rezultatai yra geresni. Nedarant poveikio mūsų kainų stabilumo siekiui, tokiu būdu bus skatinamas nuoseklus Eurosistemos įmonių obligacijų pozicijų priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas, atsižvelgiant į Paryžiaus susitarimo tikslus.

Šiandien priimti sprendimai aprašyti mūsų interneto svetainėje paskelbtame pranešime spaudai. Šiandien 15.45 val. (Vidurio Europos laiku) bus paskelbtas atskiras pranešimas spaudai, kuriame bus išsamiau paaiškintos pagal TPP įsigytų vertybinių popierių portfelio mažinimo sąlygos.

Dabar išsamiau pristatysiu, kokia, mūsų vertinimu, bus ekonomikos ir infliacijos raida, o tada paaiškinsiu, kaip vertiname finansų ir pinigų aplinkos sąlygas.

Ekonominė veikla

Pagal išankstinį Eurostato įvertį, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos ekonomikos augimas siekė 0,1 proc. Nors tai yra daugiau, nei prognozuota gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonominėse prognozėse, toks rezultatas rodo, kad nuo 2022 m. vidurio ekonominis aktyvumas gerokai sumažėjo. Numatome, kad ir artimoje ateityje jis vis dar bus nedidelis. Nuosaikus pasaulinis aktyvumas ir didelis geopolitinis neapibrėžtumas, ypač susijęs su nepateisinamu Rusijos karu prieš Ukrainą ir jos žmones, ir toliau nepalankiai veikia euro zonos ekonomikos augimą. Kartu su didele infliacija ir griežtesnėmis finansavimo sąlygomis šie nepalankūs veiksniai slopina vartojimo išlaidas ir gamybą, ypač apdirbamosios gamybos sektoriuje.

Kita vertus, pamažu nyksta tiekimo kliūtys, dujų tiekimas tapo labiau užtikrintas, įmonės vis dar stengiasi įveikti susikaupusius vėluojamus įvykdyti užsakymus, didėja pasitikėjimas. Be to, tebėra geri paslaugų sektoriaus veiklos rezultatai, palankiai veikiami tebevykstančio ekonomikos atsivėrimo ir padidėjusios laisvalaikio veiklų paklausos. Kylantis darbo užmokestis ir pastaruoju metu sumažėjęs energijos kainų lygio kilimas taip pat turėtų sušvelninti dėl didelės infliacijos sumažėjusios perkamosios galios poveikį. Tai savo ruožtu skatins vartojimą. Apskritai paėmus, ekonomika pasirodė esanti atsparesnė, nei buvo numatyta, ir artimiausiais ketvirčiais turėtų atsigauti.

2022 m. gruodžio mėn. nedarbas vis dar buvo istoriškai žemiausio lygio – 6,6 proc. Tačiau artimiausiais ketvirčiais dabartinis darbo vietų kūrimo tempas gali sulėtėti, o nedarbas – padidėti.

Vyriausybinės paramos priemonės, skirtos ekonomikai apsaugoti nuo aukštų energijos kainų, turėtų būti laikinos, tikslinės ir jomis turi būti siekiama toliau skatinti vartoti mažiau energijos. Slūgstant energijos krizei itin svarbu jau dabar neatidėliojant pradėti suderintai mažinti šias priemones, atsižvelgiant į energijos kainų kritimo tempą. Tikėtina, kad į šiuos principus neorientuotos priemonės vidutiniu laikotarpiu gali sustiprinti infliacinį spaudimą ir dėl to gali prireikti griežtesnio pinigų politikos atsako. Paminėtina ir tai, kad pagal ES ekonomikos valdymo sistemą fiskalinė politika turėtų būti orientuota į siekį padaryti mūsų ekonomiką produktyvesnę ir nuosekliai sumažinti didelę valdžios sektoriaus skolą. Įgyvendinant politiką, didinančią euro zonos tiekimo (ypač energetikos sektoriuje) pajėgumą, vidutiniu laikotarpiu gali pavykti sumažinti kainų spaudimą. Tuo tikslu vyriausybės turėtų neatidėliodamos įgyvendinti savo investicijų ir struktūrinių reformų planus pagal priemonę Next Generation EU. ES ekonomikos valdymo sistemos reformą reikėtų užbaigti nedelsiant.

Infliacija

Pagal Eurostato išankstinį įvertį, apskaičiuotą naudojant Eurostato Vokietijos įverčius, sausio mėn. infliacija buvo 8,5 proc., t. y. 0,7 proc. punkto mažesnė, palyginti su gruodžio mėn. Tai daugiausia nulėmė dar kartą smarkiai smukusios energijos kainos. Rinkos duomenimis pagrįsti rodikliai leidžia daryti išvadą, kad ateinančiais metais energijos kainos bus gerokai mažesnės, negu buvo manyta mūsų paskutinio posėdžio laikotarpiu. Kadangi išaugusios energijos ir maisto produktų gamybai reikalingų kitų žaliavų kainos vis dar daro poveikį vartotojų kainoms, maisto kainų lygis toliau kilo ir buvo 14,1 proc.

Kainų spaudimas tebėra stiprus iš dalies dėl to, kad didelės energijos kainos daro poveikį visai ekonomikai. Infliacija, neįskaitant maisto produktų ir energijos, sausio mėn. tebebuvo 5,2 proc. Pramonės prekių, neįskaitant energijos, kainų lygis kilo daugiau ir siekė 6,9 proc. o paslaugų kainų lygis kilo mažiau ir buvo 4,2 proc. Dideli tebėra ir kiti grynosios infliacijos rodikliai. Vyriausybių taikomos priemonės, skirtos kompensuoti namų ūkiams dideles energijos kainas, 2023 m. infliaciją mažins, tačiau numatoma, kad, jas atšaukus, infliacija padidės. Kita vertus, kai kurių iš šių priemonių mastas priklauso nuo energijos kainų raidos, o jų numatomas poveikis infliacijai yra itin neapibrėžtas.

Nors tiekimo kliūtys pamažu nyksta, dėl uždelsto jų poveikio prekių kainos toliau didėja. Tai pasakytina ir apie su pandemija susijusių apribojimų atšaukimą – dėl užslopintos paklausos poveikio, nors šiuo metu ir mažėjančio, vis dar kyla kainos, ypač paslaugų sektoriuje.

Skatinamas stabilios darbo rinkos, darbo užmokestis kyla sparčiau, o tam tikro didelės infliacijos kompensavimo priemonės tampa pagrindine tema derybose dėl darbo užmokesčio. Pastarojo meto duomenys apie darbo užmokesčio dinamiką atitinka gruodžio mėn. Eurosistemos ekspertų makroekonomines prognozes. Dauguma ilgesnio laikotarpio infliacijos lūkesčių rodiklių šiuo metu yra apie 2 proc. dydžio, tačiau juos reikia ir toliau atidžiai stebėti.

Rizikos vertinimas

Rizika ekonomikos augimo perspektyvai tapo labiau subalansuota. Nepateisinamas Rusijos karas prieš Ukrainą ir jos žmones vis dar kelia didelę riziką ekonomikos augimo perspektyvoms ir galėtų lemti tolesnį energijos ir maisto produktų sąnaudų didėjimą. Be to, jeigu pasaulio ekonomika nusilptų labiau, negu numatoma, euro zonos ekonomikos augimas irgi dar labiau sulėtėtų. Paminėtina, kad atsigavimas būtų apsunkintas ir tuo atveju, jei vėl suintensyvėtų pandemija ir dėl to atsinaujintų tiekimo sutrikimai. Tačiau energetinio sukrėtimo padariniai galėtų išnykti greičiau, negu manyta, o euro zonos bendrovės galėtų greičiau prisitaikyti prie sudėtingesnės tarptautinės aplinkos. Dėl minėtų priežasčių augimas būtų spartesnis, negu šiuo metu numatomas.

Rizika infliacijos perspektyvai taip pat tapo labiau subalansuota, ypač artimuoju laikotarpiu. Viena vertus, susikaupęs spaudimas vis dar gali lemti didesnį mažmeninių kainų augimą artimuoju laikotarpiu. Be to, spartesnis, negu manyta, Kinijos ekonomikos atsigavimas galėtų dar pakelti žaliavų kainas ir paskatinti užsienio paklausą. Tokie vidaus veiksniai kaip, pavyzdžiui, mūsų tikslinį lygį nuolat viršijantys infliacijos lūkesčiai arba didesnis, negu tikėtasi, darbo užmokesčio kilimas galėtų lemti tolesnį infliacijos lygio kilimą, taip pat ir vidutiniu laikotarpiu. Tačiau, kita vertus, jei pastaruoju metu sumažėjusios energijos kainos ir toliau kris, infliacijos augimas gali sulėtėti labiau, negu manyta. Dėl šio energijos komponentėje stebimo slopinamąjį poveikį darančio spaudimo galėtų sulėtėti grynosios infliacijos dinamika. Toliau silpstanti paklausa taip pat prisidėtų prie mažesnio, negu šiuo metu numatoma, kainų spaudimo, ypač vidutiniu laikotarpiu.

Finansų ir pinigų aplinkos sąlygos

Mums toliau griežtinant pinigų politiką tebedidėja rinkos palūkanų normos ir brangsta paskolos privačiajam sektoriui. Per pastaruosius mėnesius skolinimas įmonėms stipriai sulėtėjo – tai iš dalies susiję su mažesniu atsargų finansavimo poreikiu. Tačiau tai rodo ir mažėjančią paklausą paskoloms, kuriomis finansuojamos verslo investicijos, dėl išaugusių bankų skolinimo palūkanų normų ir gerokai sugriežtintų kreditavimo standartų. Šias tendencijas rodo ir mūsų naujausios bankų apklausos apie skolinimo sąlygas rezultatai. Dėl kylančių skolinimo normų, sugriežtintų kreditavimo standartų ir smukusios hipotekos paskolų paklausos toliau mažėjo ir namų ūkių skolinimasis. Kadangi išduodama mažiau naujų paskolų, sparčiai lėtėja ir pinigų kiekio augimas – stebimas žymus jo likvidžiausių sudedamųjų dalių, įskaitant vienadienius indėlius, augimo mažėjimas. Šį lėtėjimą tik iš dalies kompensuoja persiorientavimas į terminuotuosius indėlius.

Išvada

Apibendrinant pasakytina, kad Valdančioji taryba tęs pradėtą reikšmingą palūkanų normų kėlimą stabiliu tempu ir toliau palaikys jų pakankamai ribojantį lygį, kad tai padėtų infliacijai laiku grįžti į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. Atitinkamai, šiandien nusprendėme visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų ir numatome, kad jas dar didinsime. Atsižvelgdami į grynosios infliacijos spaudimą, ketiname ir per kovo mėn. vyksiantį kitą mūsų pinigų politikos posėdį palūkanų normas padidinti dar 50 bazinių punktų, o po to apsvarstysime tolesnę mūsų pinigų politikos kryptį. Palaikant ribojamojo lygio palūkanų normas infliacija ilgainiui sumažės, nes bus mažinama paklausa, be to, tai padės apsisaugoti nuo rizikos, kad gali susiformuoti nuolat didėjančios infliacijos lūkesčiai. Be to, nuo 2023 m. kovo pradžios TPP portfelis mažės tam tikru nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema reinvestuos ne visas pagrindines sumas, gautas iš vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui.

Mūsų sprendimai dėl pinigų politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir bus priimami atskirai per kiekvieną posėdį. Esame pasirengę koreguoti visas pagal mūsų įgaliojimus turimas priemones, kad vidutiniu laikotarpiu infliacija grįžtų į mūsų siekiamą lygį.

Dabar esame pasirengę atsakyti į jūsų klausimus.

Dėl tikslios formuluotės, kuriai pritarė Valdančioji taryba, žr. tekstą anglų kalba.