- PRANEŠIMAS SPAUDAI
ECB skelbia apie šalių padarytą pažangą siekiant įvesti eurą
2024 m. birželio 26 d.
- Kas dvejus metus rengiamoje ataskaitoje įvertinta, kokią pažangą siekdamos įsivesti eurą padarė šios šalys: Bulgarija, Čekija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija.
- Pamatinę vertę viršijantis infliacijos lygis laikomas pagrindine ekonomine kliūtimi vertintose Vidurio ir Rytų Europos šalyse.
- Penkių iš šešių vertintų šalių teisės aktai nevisiškai atitinka teisinius euro įvedimui keliamus reikalavimus.
- 2024 m. ekonominis aktyvumas turėtų didėti, tačiau perspektyvas temdo geopolitinis neapibrėžtumas.
Europos Centrinio Banko (ECB) 2024 m. pranešime apie konvergenciją padaryta išvada, kad nuo 2022 m. euro zonai nepriklausančių Europos Sąjungos (ES) šalių pažanga siekiant ekonominės konvergencijos su euro zona buvo nedidelė. Tam daugiausia įtakos turėjo sudėtingos ekonominės sąlygos.
Per pastaruosius dvejus metus vertintos šalys nukentėjo nuo Rusijos invazijos į Ukrainą padarinių, dėl kurių labai susilpnėjo ekonominė veikla ir išaugo infliacija. Šalys, turėjusios didesnę energetinę priklausomybę nuo Rusijos ir tvirtesnius prekybos ryšius su ja, buvo paveiktos labiausiai. Tikimasi, kad ateityje visose vertintose šalyse ekonomikos aktyvumas sustiprės, tačiau ekonomikos perspektyvas temdo geopolitinė įtampa ir rizika.
Kalbant apie kainų stabilumo kriterijų, pažymėtina, kad penkiose iš vertintų šalių (Bulgarijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje) vidutinis infliacijos lygis gerokai viršijo 3,3 % pamatinę vertę, o Švedijoje infliacija buvo šiek tiek didesnė už pamatinę vertę (1 pav.). Pamatinė vertė nustatoma remiantis trijų valstybių narių, kuriose rezultatai per pastaruosius 12 mėnesių buvo geriausi, t. y. Danijos (1,1 %), Belgijos (1,9 %) ir Nyderlandų (2,5 %), duomenimis, imant jų vidutinį infliacijos lygį per pastaruosius 12 mėnesių ir pridedant 1½ procentinio punkto. Į skaičiavimus neįtraukta viena išskirtinė šalis – Suomija.
1 pav.
Infliacija pagal SVKI
2 pav.
Valdžios sektoriaus perteklius (+) / deficitas (–)
Keturiose iš šiame pranešime vertintų šalių fiskalinis deficitas 2023 m. buvo geresnis nei 2021 m. dėl to, kad po pandemijos vyko ekonomikos atsigavimas ir buvo nuosekliai atšaukiamos fiskalinės paramos priemonės. Tačiau šį pagerėjimą iš dalies apribojo Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominis poveikis, įskaitant sumažėjusį ekonominį aktyvumą ir fiskalinės politikos priemones, kurių imtasi reaguojant į dideles energijos kainas. 2023 m. deficitas Čekijoje, Lenkijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje viršijo 3 % BVP pamatinę vertę (2 pav.). 2023 m. visose vertintose šalyse, išskyrus Vengriją, valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis buvo mažesnis už pamatinę vertę (60 %). Numatoma, kad 2024 ir 2025 m. biudžeto balansas Lenkijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje ir toliau viršys pamatinę vertę.
Rumunijai nuo 2020 m. tebetaikoma perviršinio deficito procedūra. 2024 m. birželio 19 d. Europos Komisija nustatė, kad Rumunija nesiėmė veiksmingų priemonių perviršiniam deficitui panaikinti. Neseniai Komisija taip pat padarė išvadą, kad Lenkija ir Vengrija neįvykdė Stabilumo ir augimo pakte nustatyto valdžios sektoriaus deficito kriterijaus. Komisija rekomenduos ES Tarybai šioms šalims pradėti perviršinio deficito procedūras.
Dėl valiutų kurso kriterijų pažymėtina, kad valiutų kurso mechanizme (VKM II) dalyvauja tik Bulgarijos levas. Bulgarija prie VKM II prisijungė 2020 m. liepos mėn. su esamu valiutų valdybos modeliu kaip vienašaliu įsipareigojimu. Šis susitarimas dėl dalyvavimo VKM II buvo pagrįstas Bulgarijos valdžios institucijų prisiimtais politiniais įsipareigojimais. Bulgarija šiuo metu stengiasi įvykdyti šiuos politinius įsipareigojimus, be kita ko, stiprindama savo kovos su pinigų plovimu sistemą.
Kalbant apie ilgalaikių palūkanų normų konvergenciją, pasakytina, kad trijose iš šešių vertintų šalių (Lenkijoje, Rumunijoje ir Vengrijoje) ilgalaikės palūkanų normos buvo didesnės už 4,8 % pamatinę vertę.
Viešųjų ir ekonomikos institucijų stabilumas yra svarbus konvergencijos tvarumo veiksnys. Tarptautinių organizacijų paskelbti rodikliai rodo, kad institucijų ir valdymo kokybė apžvelgiamose šalyse, išskyrus Švediją, tebėra prastesnė nei kitose ES šalyse.
Dėl nacionalinės teisės aktų suderinamumo su Sutartimis ir ECBS ir ECB statutu paminėtina, kad penkios iš šešių vertintų šalių neužtikrina visiškos atitikties reikalavimams dėl euro įvedimo. Bulgarijos atveju, pranešime daroma išvada, kad Bulgarijos teisės aktai atitinka Sutartį ir Statutą, atsižvelgiant į atitinkamame šalies vertinime išdėstytas sąlygas ir išaiškinimus.
Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Eszterai Miltényi-Torstensson telefonu +49 171 769 5305.
Pastabos
- Europos Komisijos pranešimas apie konvergenciją
- ECB pranešime apie konvergenciją kas dvejus metus arba kuriai nors šaliai paprašius vertinama euro zonai nepriklausančių ES valstybių narių ekonominė ir teisinė konvergencija. Vertinama, koks yra tvarios ekonominės konvergencijos su euro zona lygis, ar nacionalinės teisės aktai yra suderinti su ES teisine sistema ir ar atitinkamų šalių nacionaliniai centriniai bankai laikosi teisės aktais nustatytų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad Danijai taikoma atsisakymo dalyvauti nuostata, ji nėra vertinama, nebent pati to paprašytų.
- Paskutinė šiame pranešime panaudotų statistikos duomenų pateikimo diena buvo 2024 m. birželio 19 d. Kainų stabilumo ir ilgalaikių palūkanų normų kriterijų ataskaitinis laikotarpis yra 2023 m. birželio mėn. – 2024 m. gegužės mėn. Valiutų kurso kriterijaus ataskaitinis laikotarpis yra 2022 m. birželio 20 d. – 2024 m. birželio 19 d. Ankstesni duomenys apie fiskalines pozicijas apima laikotarpį iki 2023 m. Prognozės pagrįstos Europos Komisijos 2024 m. pavasario ekonomine prognoze ir vertinamų šalių naujausiomis konvergencijos programomis, taip pat kita konvergencijos tvarumo perspektyvos vertinimui aktualia informacija.
Europos Centrinis Bankas
Komunikacijos generalinis direktoratas
- Sonnemannstrasse 20
- 60314 Frankfurtas prie Maino, Vokietija
- +49 69 1344 7455
- [email protected]
Leidžiama perspausdinti, jei nurodomas šaltinis.
Kontaktai žiniasklaidai