ECB 2022 metų finansinės ataskaitos

2023 m. vasario 23 d.

• 2022 m. ECB pelnas buvo lygus nuliui (2021 m. – 0,2 mlrd. eurų), 1,6 mlrd. eurų pervedus iš atidėjinių finansinėms rizikoms.
• Pelno paskirstymo euro zonos nacionaliniams centriniams bankams nebus.

Remiantis audituotomis Europos Centrinio Banko (ECB) 2022 m. finansinėmis ataskaitomis, ECB pelnas buvo lygus nuliui (2021 m. – 192 mln. eurų), todėl pelno paskirstymo euro zonos nacionaliniams centriniams bankams (NCB) nebus. Apskaičiuojant šį rezultatą, atsižvelgta į 1 627 mln. eurų pervedimą iš atidėjinių finansinėms rizikoms per metus patirtiems nuostoliams padengti. Nuostoliai susidarė daugiausia dėl palūkanų išlaidų, susijusių su ECB grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET2, ir dėl vertybinių popierių nurašymo iš nuosavų lėšų portfelio ir portfelio JAV doleriais. Po šio pervedimo atidėjiniai finansinėms rizikoms sumažėjo iki 6 566 mln. eurų.

2022 m. grynosios palūkanų pajamos iš viso sudarė 900 mln. eurų (2021 m. – 1 566 mln. eurų). Pagrindinė šių pajamų sumažėjimo, palyginti su praėjusiais metais, priežastis buvo palūkanų išlaidos, susijusios su ECB grynaisiais įsipareigojimais sistemoje TARGET2, sudariusios 2 075 mln. eurų (2021 m. gauta 22 mln. eurų palūkanų pajamų). Palūkanų pajamos iš visų apyvartoje cirkuliuojančių eurų banknotų ECB dalies ir palūkanų išlaidos dėl atlygio už NCB pretenzijas, susijusias su užsienio atsargomis, kurias jie pervedė į ECB, sudarė atitinkamai 736 mln. ir 201 mln. eurų (2021 m. ir šios pajamos, ir šios išlaidos buvo lygios nuliui). Tokius pokyčius nulėmė Eurosistemos pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos padidinimas nuo 2022 m. liepos 27 d. virš 0 %. Grynosios palūkanų pajamos iš pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių padidėjo iki 1 534 mln. eurų (2021 m. buvo 1 006 mln. eurų), o grynosios palūkanų pajamos iš užsienio atsargų padidėjo iki 798 mln. eurų (2021 m. buvo 197 mln. eurų). Šių pajamų padidėjimui didžiausią įtaką padarė atitinkamai didesnis euro zonos ir JAV pajamingumas.

Nurašymai siekė 1 840 mln. eurų (2021 m. – 133 mln. eurų), o atliekami buvo daugiausia dėl nerealizuotųjų nuostolių dėl nuosavų lėšų portfelyje ir portfelyje JAV doleriais laikomų vertybinių popierių kainų pokyčių, padidėjus obligacijų pajamingumui.

Atliktas ECB pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, į apskaitą įtraukiamų amortizuota savikaina (sumažinta vertės sumažėjimu) vertės sumažėjimo įvertinimas. Remiantis atlikto vertinimo rezultatais, jokių nuostolių dėl šių vertybinių popierių vertės sumažėjimo į apskaitą neįtraukta.

Bendros personalo išlaikymo išlaidos sumažėjo iki 652 mln. eurų (2021 m. buvo 674 mln. eurų) – daugiausia dėl aktuarinio vertinimo prieaugio, susijusio su kitomis ilgalaikėmis išmokomis. Kitos administracinės išlaidos padidėjo iki 572 mln. eurų (2021 m. buvo 564 mln. eurų) – daugiausia dėl to, kad, pasibaigus pandemijai, buvo pamažu grįžtama prie įprasto veiklos lygio, taip pat buvo toliau plėtojamos ir tobulinamos su bankų priežiūra susijusios IT sistemos.

Pajamos iš priežiūros mokesčių, renkamų ECB išlaidoms, patirtoms vykdant priežiūros uždavinius, padengti, sudarė 594 mln. eurų (2021 m. – 578 mln. eurų).

Bendras ECB balansas padidėjo 19 mlrd. eurų – iki 699 mlrd. eurų  (2021 m. buvo 680 mlrd. eurų). Šį padidėjimą daugiausia nulėmė vertybinių popierių pirkimai pagal specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP) ir turto pirkimo programą (TPP).

Euro zonos NCB sumokėjus antrąją padidėjusios pasirašytojo kapitalo dalies (nes, Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, 2020 m. sausio 31 d. Bank of England pasitraukė iš Europos centrinių bankų sistemos) įmoką, bendras ECB apmokėtas kapitalas padidėjo 0,6 mlrd. – iki 8,9 mlrd. eurų.

Eurosistemos konsoliduotasis balansas

2022 m. pabaigoje Eurosistemos konsoliduotasis balansas – jį sudaro euro zonos NCB ir ECB turtas ir įsipareigojimai trečiųjų šalių atžvilgiu – buvo 7 956 mlrd. eurų (2021 m. – 8 564 mlrd. eurų). Palyginti su ankstesniais metais, balansas sumažėjo, o tam didžiausią poveikį padarė Eurosistemos skolinimo operacijų sumažėjimas, anksčiau termino grąžinus pagal trečiosios serijos tikslines ilgesnės trukmės refinansavimo operacijas (TITRO III) pasiskolintas sumas ir sukakus jų terminui, nors iš dalies tai kompensavo pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių, įsigytų pagal TPP ir SPPP, portfelių padidėjimas.

Eurosistemos pinigų politikos tikslais laikomų vertybinių popierių portfelių vertė padidėjo 224 mlrd. – iki 4 937 mlrd. eurų (2021 m. buvo 4 713 mlrd. eurų). Pagal TPP įsigytų vertybinių popierių portfelis padidėjo 130 mlrd. – iki 3 254 mlrd. eurų, o pagal SPPP įsigytų vertybinių popierių portfelis padidėjo 100 mlrd. – iki 1 681 mlrd. eurų.

Žiniasklaidos atstovai užklausas gali teikti Williamui Lelieveldtui, tel. +496913447316.

Pastabos:

• Dėl apvalinimo nurodytos atskirų skaičių sumos gali nesutapti su bendromis sumomis.
• Daugiau informacijos apie ECB ir Eurosistemos finansinės apskaitos ir atskaitomybės principus bei ECB metines ataskaitas pateikiama 2016 m. lapkričio 3 d. ECB sprendime (ES) 2016/2247 dėl Europos Centrinio Banko metinės atskaitomybės (ECB/2016/35) (OL L 347, 2016 12 20, p. 1) ir 2016 m. lapkričio 3 d. ECB gairėse (ES) 2016/2249 dėl Europos centrinių bankų sistemos apskaitos ir finansinės atskaitomybės teisinio pagrindo (ECB/2016/34) (OL L 347, 2016 12 20, p. 37), taip pat ECB interneto svetainėje.
• Eurosistemos konsoliduotasis balansas sudarytas remiantis preliminariais neaudituotais duomenimis. Visų Eurosistemos nacionalinių centrinių bankų metinės ataskaitos bus patvirtintos iki 2023 m. gegužės pabaigos. Tada bus paskelbtas ir galutinis Eurosistemos konsoliduotasis metinis balansas.